Fondas jau rėmė renginius Lietuvoje
Rusų centras įsikūrė Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU), su kuriuo jau anksčiau buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo. Į iškilmes buvo pakviestas Rusijos ambasadorius Lietuvoje Viktoras Čchikvadzė, aukštosios mokyklos ir Lietuvos valdžios atstovai. Renginio metu, be kita ko, fondo „Russkij mir“ vadovas Viačeslavas Nikonovas skaitė viešą paskaitą apie dabarties globalinius iššūkius.
Ta proga fondas padovanojo unikalią parodą "Jaroslavlio ikona", kurioje buvo pristatyti 37 geriausi Jaroslavlio ikonų tapybos mokyklų pavyzdžiai.
Šis Rusų centras - trečias Baltijos šalyse. Analogiški centrai jau veikia Baltijos akademijoje Rygoje ir Puškino institute Taline. Jie pristatomi kaip „tarptautiniai kultūriniai projektai, kuriuos įgyvendina fondas „Russkij mir“ (rus. „Rusų pasaulis“ - DELFI) kartu su svarbiausiomis švietimo ir mokslo struktūromis“. Fondas jau yra atidaręs 23 centrus visame pasaulyje.
Kaip teigiama, centrai populiarina rusų kultūrą ir kalbą, steigia bibliotekas, kuriose siūloma susipažinti su Rusijos kino klasika, galima naudotis garso knygomis, moksline-metodine literatūra, leidžia nemokamai skaityti, žiūrėti ar klausyti svarbiausių rusiškų žiniasklaidos priemonių. Be to, organizuojami seminarai, rusų kalbos kursai, parodos, kūrybiniai susitikimai.
Fondas „Russkij mir“ skelbiasi finansuojantis centrų steigimą, remiantis renginius, kuriais siekiama saugoti ir plėtoti rusų kalbą bei kultūrą įvairiose pasaulio šalyse. Jam padedant Lietuvoje jau buvo surengtas rusų folkloro festivalis, raiškiojo skaitymo rusų kalba konkursai, kino teatruose rodyti nekomerciniai rusų filmai.
Kaip V. Nikonovas tikino Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje, fondas tik remia centro veiklą, bet pats centras priklauso universitetui.
Siūlo kol kas nekelti isterijos
Prieš keletą metų tuometinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijoje atsirado Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyba, kurios vadovu buvo paskirtas Modestas Kolerovas. Prieš daugiau nei pusantrų metų jis buvo atleistas. Kaip DELFI pasakojo politologas Nerijus Maliukevičius, tuo pačiu metu buvo įsteigtas fondas „Russkij mir“.
„Iš šalies vertinant panašu, kad Rusija pradėjo keisti savo informacinę kultūrinę politiką. Kai pasirodė, kad agresyvi informacinių karų politika, kurios specialistas yra M. Kolerovas, nepasiteisina, buvo įsteigtas fondas, kuris deklaruoja veikiantis pagal viešosios diplomatijos principus - panašiai kaip Britų taryba ar prancūzų kultūros centrai, tai yra bando propaguoti rusų kalbą, kultūrą“, - kalbėjo N. Maliukevičius.
Anot politologo, V. Nikonovas nuo seno laikomas Kremliaus aplinkos žmogumi. Jis yra ne tik fondo "Russkij mir" valdybos vykdantysis direktorius, bet ir fondo "Politika" prezidentas, politinių technologijų specialistas.
Prieš keletą savaičių Estijos saugumiečiai savo veiklos ataskaitoje tokius centrus, kokius fondas atidarė Baltijos šalyse, įvertino kaip tam tikrą grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. „Todėl galima spėti, kad ten dirba ne tik nevyriausybininkai, bet ir tiesiogiai su Kremliumi susiję žmonės. Žinoma, estai ir latviai sureagavo jautriau, nes jų šalyse tautinės mažumos sudaro kitokias proporcijas“, - kalbėjo N. Maliukevičius.
Iš to, kad fondas ketina atidaryti centrus ne tik VPU, bet ir Šiaulių bei Klaipėdos universitetuose, pašnekovas spėjo, kad itin didelis dėmesys skiriamas mokytojų ruošimui. Be to, esą norima turėti informacinį centrą M. Mažvydo bibliotekoje.
Į klausimą, gal Rusų centras išties ketina vien plėtoti kultūrą, kuri Lietuvoje yra populiari ir vertinama, N. Maliukevičius atsakė klausimu: „O Britų taryba ar neplėtoja kultūros? Bet Rusijoje jos veikla iki šiol sustabdyta. Kai Rusija šneka apie kultūros politiką ir informacijos sklaidą, yra didelė dalis veidmainystės retorikos. Reikėtų kalbėti apie pariteto principą - jei Rusija vykdo viešąją diplomatiją pas mus, Lietuva atitinkamai turėtų vykdyti Rusijoje. O kokie mūsų centrai ten steigiami?“
Tiesa N. Maliukevičius siūlė kol kas nesekti estų pavyzdžiu ir nekelti isterijos, tačiau centro vadovai esą turėtų aiškiai deklaruoti savo tikslus. „Kita vertus, savo rusakalbių piliečių kultūros plėtojimu turėtų rūpintis Lietuva, kad nereikėtų pagalbos iš šalies. Jei steigiami centrai, reiškia, dėmesio nepakanka“, - pažymėjo politologas.
Sovietų veikėjai buvo ir senelis, ir tėvas
Fondo vadovo mama - istorikė Svetlana Skriabina, sovietų politinio veikėjo V. Molotovo (tikroji pavardė - Skriabinas) dukra. V. Nikonovas yra senelio biografas.
Šis 1930-1941 m. vadovavo vyriausybei, 1939-1949 m. ir 1953-1956 m. buvo liaudies komisaras, užsienio reikalų ministras. V. Molotovo pavardė lietuviams primena skaudžius istorinius įvykius - būtent jis padėjo parašą po paktu, kurio slaptaisiais protokolais 1939 m. SSRS ir nacistinė Vokietija pasidalijo įtakos sferas Europoje.