Pasak Teisės projektų ir tyrimų centro (TPTC) tarybos pirmininko Kęstučio Čilinsko, Lietuva, prisiimdama Gvantanamo kalinius, teisės požiūriu tęstų neteisėtą JAV administracijos veiklą. Tik teismas, o ne politikų susitarimai gali spręsti žmonių įkalinimo klausimus.

Kalinių perkėlimą bandoma pridengti pabėgėlių statuso suteikimu, bet, pasak K. Čilinsko, pagal tarptautinę teisę, ne politikai, o pats žmogus renkasi, ar jis gyvens savo šalyje, ar bėgs iš savo šalies ir į kurią šalį bėgs.

"Žmonių, kaip daiktų, vežiojimas pagal valdžios atstovų susitarimus iš JAV į Lietuvą būtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas. JAV išvengia tarptautinės atsakomybės už neteisėtą elgesį su Gvantanamo saloje įkalintais asmenimis, nes JAV neratifikuoja tokių tarptautinių teisės aktų, kurie galėtų tokią atsakomybę sukelti", - pabrėžia K. Čilinskas.

Jis primena, kad Lietuva yra ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, o bylas prieš ją pažeidusias valstybes nagrinėja Žmogaus Teisių Teismas.

K. Čilinskas pabrėžia, kad Gvantaname dauguma sulaikytųjų kalinami daugelį metų be teismo nuosprendžio ir nepateikus kaltinimo. JAV valdžia tiesiog juos laiko kaip galimus teroristus ar kaip galimus musulmonų karinguosius aktyvistus, nors kaltės įrodymų nėra. Pagal JAV Konstituciją, kaip ir pagal tarptautinę teisę, JAV teritorijoje tokių be kaltės ir teismo sprendimo įkalintų asmenų neturi būti. Todėl ir buvo pasirinkta Gvantanamo sala.