„Mes ieškosim tokių sprendimų, kurie būtų tikrai naudingi Lietuvos piliečiams. Šiomis globaliomis sąlygomis tokie sprendimai tikrai yra reikalingi ir aš nematau čia kokių nors didesnių problemų“, - penktadienį po susitikimo su lenkų atstovais sakė A. Kubilius.

Tuo tarpu Lenkų rinkimų akcijos sekretorius Edvardas Trusevičius sako, jog lenkų tautinę mažumą tenkintų tik praėjusios Vyriausybės patvirtintas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas. Jame nustatoma, kad užsieniečių vardai ir pavardės dokumentuose būtų rašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis – tai yra, šalia lietuviškų raidžių būtų įtraukiamos w, q ar x bei rašomi visi diakritiniai ženklai, kurių lietuvių kalboje nėra.

„Dėl pavardžių rašymo buvo pažadas, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas taip, kaip lenkų tautinė mažuma tikisi. Toks pažadas iš premjero pusės buvo“, - po susitikimo su premjeru teigė lenkų atstovas.

„Tikrai turime problemų su pavardžių rašymu Lietuvoje. Tos problemos kyla ir Lietuvos piliečiams, ypatingai pilietėms, kurios išteka už užsienio piliečių, kurių pavardės turi kokių nors Lietuvoje nenaudojamų ženklų ir tada kyla problemų, ką rašyti pase, ir po to – kaip įrodyti žmonai, kad jinai yra savo vyro žmona, o ne kieno nors kito“, - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo A. Kubilius.

Pagal iki šiol galiojantį 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nors viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.

Pasak susitikime dalyvavusių asmenų, prieš premjerui A. Kubiliui vykstant vizito į Lenkiją taip pat buvo aptarta ir žemės grąžinimo Vilniuje bei Kaune problemos, lenkų tautinės mažumos siekis regionuose, kur jie sudaro daugumą, gatvių pavadinimus rašyti ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalbomis.