Kitaip tariant, jei Vasario 16-oji, Joninės ar Kalėdos būdavo švenčiamos šeštadienį ar sekmadienį, gyventojai papildomai ilsėdavosi tiek dienų, kiek jų sutapdavo su savaitgaliu. Todėl keletas savaitgalių per metus pailgėdavo nuo dviejų iki trijų ar keturių dienų.
Nauja valdančioji koalicija sutarė, kad, taupant pinigus, reikia nuo kitų metų atsisakyti prarandamų savaitgalių kompensavimo. Mat dėl kiekvieno papildomo laisvadienio valstybės praranda apie 100 mln. Lt biudžeto įplaukų.
Pirmadienį tokį siūlymą, nors ir po ilgų ginčų, palaimino Vyriausybė. Ministrai norėjo padaryti išimtį vienintelei šventei – Kalėdoms, kai jos sutampa su savaitgaliais, tačiau galų gale nusprendė, kad nuo 2009-ųjų jokių išimčių nebus.
Seimas dar liepą, įsiklausęs į ekonomistų, verslininkų, medikų, policijos ir kitų institucijų atstovų skundus dėl ilgųjų savaitgalių keliamos žalos, nusprendė, kad po visuomet sekmadienį minimų švenčių – Velykų, Motinos ir Tėvo dienų – papildomų laisvų dienų nebus.
Pastaraisiais metais parlamentarai ne tik nusprendė kompensuoti prarandamus savaitgalius, bet ir ilgino valstybės švenčių, taigi ir ne darbo dienų sąrašą. Politikai siūlė ir kitokius variantus, kaip leisti žmonėms ilgiau ilsėtis – liberalcentristai agitavo už Kalėdų atostogas, konservatorius-krikdemas Jurgis Razma ragino leisti su šventėmis sutampančias poilsio dienas pridėti prie atostogų.