„Pagal sveiką protą, projektai turėtų būti rašomi įstatymo leidėjų kompiuteriuose, tačiau faktai rodo, kad tai yra galimai labai gili korupcija, o Seimo nariai tėra tik statistai. Tikrieji įstatymų leidėjai - gudrios verslo įmonės“, - pareiškė A. Paleckis.

Kas kuria įstatymus?

„Fronto“ analitikai nustatė, kad darbiečių atstovo Antano Boso vardu 2005 m. užregistruotas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas savo kompiuteriu sukūrė Romas iš UAB „Baltical”.

Socialdemokratų vadovaujamo Ekonomikos komiteto pateikų ir Seime 2003 m. priimtų Šilumos ūkio įstatymo pataisų autorius - Romas Morkvėnas iš UAB „RAS“ (Rubikono apskaitos sistemos).

Socialdemokrato, buvusio liberalsąjūdiečio Vytauto Čepo 2005 m. teikti pasiūlymai Gamtinių dujų įstatymui sukurti įmonės „Savel“ kompiuteriu.

Socialdemokrato Broniaus Bradausko 2005 m. Azartinių lošimų įstatymo aiškinamasis raštas rašytas Ievos iš UAB „Visus Plenus” kompiuteriu.

Socialliberalo Vaclovo Karbauskio 2003 m. pateiktas Akcizų įstatymo pakeitimo projektas parengtas AB „SEMA“.

Tvarkiečio Vlado Žalnerausko 2001 m. užregistruotą Loterijų mokesčio įstatymo projektą rengė UAB „Žalgirio Loto”.

Tėvynės sąjungos lyderio Andriaus Kubiliaus pasiūlymai dėl „Mažeikių naftos“ rekonstrukcijos projektų finansavimo parengti Žilvino Zinkevičiaus iš advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas and Partners" kompiuteriu.

„Mums nepavyko nustatyti, tačiau kas galėtų paneigti, kad ir „Leo LT” įstatymas nebuvo sukurtas „Maximoje”? – pirmadienį klausė A. Paleckis.

Jo teigimu, šitaip įstatymų projektus „kuria“ praktiškai visų Seimo partijų atstovai.

Atviras visiems parlamentas

DELFI kalbintas parlamentaras V. Čepas aiškino, jog rašydamas įstatymų projektus visada konsultuojasi su vienos ar kitos srities specialistais. Atlyginimo iš verslininkų už taip sukurtą įstatymą jis sako dar nė karto negavęs.

„Kai įstatymas būna rašomas, jis visada persiunčiamas specialistams, jie antsiunčia savo pastabas, pasiūlymus. Tai yra natūralus įstatymų leidybos procesas. Mes gi negalime sukurti įstatymo iš oro“, - stebėjosi V. Čepas.

„Reikėtų žiūrėti konkrečius atvejus. 2001 m. nepamenu, tačiau mes tikrai daug bendraujame su įvairiomis asociacijomis, pavyzdžiui, blaivininkų draugija arba šeimos asociacija. Vakar daug diskutavome su V. Poderiu, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininku. Jeigu jie visi atsiųstų savo pasiūlymus ir mums pasirodys, kad jie yra svarbūs, mes užregistruosime. Esame atviras visiems parlamentas“, - DELFI aiškino A. Kubilius.

Savo ruožtu „Fronto“ atstovai ateityje žadėjo pateikti daugiau panašių įstatymų leidybos pavyzdžių, o dėl jau nustatytų atvejų ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Teisėsaugininkų bus prašoma nustatyti, ar už verslininkų sukurtų įstatymų priėmimą Seimo nariams vėliau nebuvo atlyginta.