„Gruzija sumoka didelę auką. Bet tam tikra prasme labai vertingą auką – nuo Rusijos nuplėšta kaukė. Be abejo, reikalą reikia matyti labai paprastai ir aiškiai: Gruzija yra mūsų viltis, nes Gruzijoje sprendžiasi ne tik Gruzijos likimas. Tame tarpe sprendžiasi ir mūsų likimas. Ne vien mes patys, bet ir daugelis pasaulyje svarsto, kas jeigu Gruzija kris? Kas bus kitas? Tai labai paprasta, kita eilėje bus Ukraina, po to ir Baltijos valstybės“, - sekmadienį vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje kalbėjo A. Kubilius.
Konservatorių pirmininkas, be kita ko, priminė, jog Lietuvoje niekas net nesvarsto susirinkti į Valstybės gynimo tarybą (VGT), vadovaujamą prezidento, ir persvarstyti Lietuvos gynybos strategiją, mat Rusijos įvykiai aiškiai parodė, kad Rusija gali kovoti ir konvencinį karą dėl teritorijos.
„Kyla vienas paprastas klausimas – kodėl mūsų kaimynai latviai sugebėjo susirinkti į Valstybės gynimo tarybą ir jau svarsto kaip reaguoti į situaciją, į nuplėštą Rusijos kaukę, kaip reikėtų keisti gynybos strategiją. Latvių parlamentas sugebėjo tokį pareiškimą priimti, tuo tarpu, Lietuvoje, be mūsų partijos, prezidento ir ministro, veiksmų nieko nesimato“, - piktinosi A. Kubilius.
Seimas liepos 15 d. pritarė įstatymui, kuriuo nustatoma, jog 2013-aisiais šalyje turėtų būti pereita prie profesionalios kariuomenės. Tai reiškia, kad po penkerių metų kariuomenėje nebus privalomosios pradinės karo tarnybos karių, o metais anksčiau – 2012-aisiais šauktinių kariuomenėje turėtų būti iki 1,6 tūkst. – tiek pat, kiek šiemet.
Šauktinių skaičius kariuomenėje mažinamas jau nuo 2002 m. Tais metais atlikti privalomosios tarnybos buvo pakviesta 6,3 tūkst. jaunuolių, 2012 metais jų turėtų būti 1,6 tūkst. Tuo pat metu didinamas profesionalų skaičius - iki 2012 metų jų turėtų padaugėti iki 8,4 tūkst. Bendras ribinis privalomosios pradinės ir profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių bei kariūnų skaičius šiais metais yra kiek daugiau nei 16 tūkst.
Konservatoriai šiam kariuomenės struktūros pokyčiui priešinosi nuo pat pradžių ir skatino, kad Lietuvos piliečiai būtų mokomi atlikti privalomąją karo tarnybą, nors nebūtinai kaip šauktiniai kariai, o rengiant specialius trumpus apmokymus.
„Dabar net suardyti teritorinės gynybos štabai. Ankščiau buvo štabai, kur reikia rinktis krizės atveju. Dabar nieko jau nebėra“, - apgailestavo ir buvęs konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, kurio nuomone, dabartinė Lietuvos gynybos politika yra „nusiginkluojanti“ ir, atrodo, kad Lietuvai nereikia rūpintis teritorine gynyba, o tik interneto bei energetiniu saugumu.