Baltais marškinėliais vilkinčios moterys laikė lapus su užrašais „Mes solidarios su Inga Rinau“, „Aktyvios valstybės pozicijos Ingos Rinau byloje“, „Ingos Rinau byla turi būti iš esmės išnagrinėta Lietuvoje“.
„Tai yra istorija, kuri kaip veidrodis parodė, kad mūsų valstybė nežinia ar iš viso suvokia moters teises kaip visuotines ir nedalomas moters teises“, - piktinosi organizacijos „Vilniaus moterų namai“ direktorė Lilija Vasiliauskienė. Pasak jos, iki šiol į I. Rinau bylą nebuvo žvelgta per moters teisių prizmę.
Tėvas – be teisių?
L. Vasiliauskienė pasakojo, esą I. Rinau, palikta sutuoktinio, buvo priversta bėgti į Lietuvą su dukra Luiza palikus sutuoktiniui teturėdama minimalius išteklius, tačiau tapo kalta. Teismas, taikydamas teisines procedūras, pasak jos, turėtų vadovautis žmogiškumo ir protingumo kriterijais.
Aktyviai akcentuodama motinos teises, L. Vasiliauskienė buvo nekalbi užklausus apie Luizos tėvo teises: „Apie tėvo teises turime kalbėti konkrečiu atveju“.
„Visos tampame labiau pažeidžiamos, kai gimdome ir žindome, auginame vaikus, slaugome neįgalius vaikus. Be mūsų niekas kitas juk neužaugins ir nepagimdys vaikų“, - kalbėjo akcijos dalyvė.
L. Vasiliauskienė sakė, kad akcijos dalyviai nenorintys daryti spaudimo teismams ir esą tesiekia atkreipti dėmesį į moterų padėtį Lietuvoje. Anot jos, Lietuvos taktika neatiduoti vaiko į Vokietiją yra vienintelė teisinga.
Prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui ir premjerui Gediminui Kirkilui adresuotame akcijos organizatorių rašte prašoma apginti I. Rinau „teisę jaustis saugiai savo gimtinėje, būti ginamai Lietuvos įstatymų bei tarptautinės teisės (Hagos konvencija) ir netrukdomai auginti abu savo vaikus“.
DELFI primena, kad dar 2006-ųjų rugpjūtį Vokietijos Oranienburgo apylinkės teismas nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui, o bendrą su mergaitės motina globą panaikinti. Teismas savo sprendimą motyvavo atsižvelgęs „į vaiko motinos elgesį, atrodantį kaip itin sunkų vaiko interesų pažeidimą“.
I. Rinau nepalankų sprendimą Vokietijos teismas priėmė, kai liepą mergaitės motina, gavusi tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą. Iš čia ji pranešė nežadanti sugrįžti.
Apeliacinis teismas yra konstatavęs, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas, nes vaikas neteko asmens globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje – Vokietijoje. Be to, mergaitės mamai nebuvo ir nėra užkirstas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.
Mažametė Luisa dar praėjusių metų kovo 15-osios galutine Apeliacinio teismo nutartimi iki balandžio 15-osios turėjo būti perduota tėvui į Vokietiją. Vėliau terminas buvo pratęstas iki liepos 1 d.
ETT konstatavo, kad Lietuva negalėjo nepripažinti Vokietijos teisėjų sprendimo ir mergaitė turėjo būti nedelsiant perduota tėvui.