Sausį duodamas interviu įtakingam britų dienraščiui „The Financial Times“ mūsų šalies vadovas teigė pastebintis tam tikrų Šaltojo karo apraiškų. „Kyla klausimas, ar smarkus finansinis atsigavimas naujai Rusijos vadovybei nėra stimulas grįžti prie Šaltojo karo“, – tuomet kalbėjo V. Adamkus.
Į tai iš karto sureagavo JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice. Aukšta pareigūnė netiesiogiai sukritikavo V. Adamkaus mintis, pavadindama tokius nuogąstavimus „hiperbolizuota nesąmone“.
„Mes nebegyvename Šaltojo karo laikais, mes esame situacijoje po Šaltojo karo, kuri yra kitokia, unikali ir nelengva“, - kalbėjo M. Perrinas de Brichambaut.
Jis tvirtino nemanantis, kad šiais laikais egzistuoja konfrontacijos tarp dviejų blokų grėsmė, nes tokių blokų esą nebėra. Konfliktai, anot ESBO vadovo, galimi nebent tarp dviejų šalių. Šios organizacijos tikslas, kaip pažymėjo M. Perrinas de Brichambaut, yra imtis prevencijos, kad tokie konfliktai nekiltų.
Kad vyksta naujas Šaltasis karas, neseniai pasirodžiusioje savo knygoje „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“ įspėjo britų savaitraščio „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucas.
Tuo tarpu Europos tarptautinių santykių taryba savo ataskaitoje pernai paskelbė, kad Lietuva yra šių dienų „Šaltojo karo karė“, atvirai demonstruojanti priešiškumą santykiuose su Maskva.
1975 m. Helsinkyje įsteigta Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija, vėliau tapusi ESBO, vienija 56 valstybes, tarp jų – ir Rusiją. Pagrindiniai šios organizacijos tikslai – nedalomas saugumas, konfliktų prevencija ir pokonfliktinis sureguliavimas. Lietuva 2011 m. vadovaus ESBO.