Anot Seimo Užsienio reikalų komiteto narių, tokiu reikalavimu būtų ne tik atlyginta žala nukentėjusiems žmonėms, bet ir apraminta Rusija, kuri iki šiol net nesileisdavo į derybas šiuo klausimu.

„Lietuva dar nepasirengusi reikalauti atlyginimo iš Vokietijos. Tokiems žingsniams reikia gerai pasirengti, o ne ištraukti tokią idėją prieš rinkimus kaip zuikį iš kepurės. Tai gali rimtai pakenkti mūsų šalies įvaizdžiui“, - sakė V.Adamkus.

Penktadienį URK posėdyje buvo svarstomi klausimai, susiję su SSRS okupacijos žalos atlyginimu. Pernai rudenį Seime buvo įregistruotas nutarimo „Dėl padėties sprendžiant SSRS okupacijos žalos atlyginimo klausimus“ projektas, tačiau jis iki šiol nepriimtas.

Kadangi diplomatai anksčiau ragino žalos atlyginimo siekti tyliai, o ne garsiais pareiškimais ir rezoliucijomis, Užsienio reikalų ministerija (URM) buvo paprašyta parengti strategiją, kaip būtų galima reikalauti kompensacijos. Penktadienį jos atstovai URK nariams tik žodžiu pristatė nuveiktus darbus.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas DELFI pripažino, jog per pastaruosius mėnesius šioje srityje nebuvo pasistūmėta į priekį.

Kadangi SSRS okupacijos žalos atlyginimo klausimas nėra pajudėjęs iš mirties taško, komiteto posėdyje nuspręsta keisti taktiką. Keturi jo nariai – pirmininkas socdemas Justinas Karosas, konservatoriai Audronius Ažubalis bei Emanuelis Zingeris ir liberalas Petras Auštrevičius – turės iki liepos vidurio parengti nutarimo projektą, kuriame būtų kalbama ir apie nacių okupacijos žalą.