Komiteto sprendimu iš įvairių institucijų atstovų sudaryta darbo grupė, iki rugsėjo 1 dienos turėsianti parengti detalų projekto finansavimo pagrindimą ir finansavimo planą.

Kaip po posėdžio sakė vienas projekto iniciatorių, muziejų kuruojančio Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos narys Artūras Zuokas, projekto kaina galėtų būti apie 260 milijonų litų. „Tikslas – projektą baigti iki 2013 m. vidurio, kada Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, kad šio muziejaus atidarymas būtų viena sudėtinių programos dalių 2013 metais“, - aiškino A. Zuokas.

Jis tikisi, kad Vyriausybei išreiškus politinę valią, liepą galima tikėtis teigiamo atsakymo iš Ermitažo-Guggenhaimo muziejaus dėl kūrimosi Vilniuje.

Planuojama, kad maždaug 13-14 tūkstančių kvadratinių metrų dydžio pastate šalia Baltojo tilto turėtų būti pagrindinės kolekcijos galerijos, žiniasklaidos centras, dvi kino salės, Valstybinio Ermitažo muziejaus ir specialiųjų parodų galerijos, litvakų meno ir informacinis centrai.

Prioritetas – Nacionaliniam stadionui

Premjeras Gediminas Kirkilas prognozavo, kad Vyriausybė projektui galėtų skirti ne daugiau kaip 10-15 proc. bendros sumos lėšų.

„Jei projektas pasiteisins, turės kultūrinę, turistinę trauką, atneš pajamas, visų pirma, Vilniaus miestui, galbūt ir visai Lietuvai, kitiems objektams“, - kalbėjo premjeras.

Dabartinė Vilniaus valdžia Gugenheimo projektą yra vertinusi atsargiai, abejodama, ar jam pakaks lėšų.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas sakė, kad įgyvendinant projektą tam tikras finansinis krūvis savivaldybei gresia, tačiau konkrečios finansavimo proporcijos dar nėra apibrėžtos. „Visgi prioritetas dabar suteikiamas Nacionaliniam stadionui – vienam sportinės, kultūrinės infrastruktūros objektui“, - teigė valdininkas.

Jo nuomone, kartu su statomu Nacionaliniu stadionu Guggenheimo muziejus ilgainiui galėtų tapti sostinės simboliais. G. Paluckas patikino, kad miesto meras Juozas Imbrasas niekada nėra išreiškęs neigiamos nuomonės dėl paties projekto – jis esą tik kėlęs klausimus dėl galimų savivaldybės finansinių įsipareigojimų.

A.Zuokas: menas – investicija

A.Zuokas aiškino, kad projekto tikslas – pritraukti kuo daugiau kultūringų turistų į Vilniaus miestą. „Vien tik šie turistai per metus išleistų Vilniuje apie 75 milijonus dolerių. Natūralu, kad tie pinigai atitektų viešbučiams, kavinėms, kitiems muziejams, galerijoms, ir mokesčių pavidalu lėšos, kurias į projekto įgyvendinimą investuotų valstybė ir savivaldybė, grįžta atgal“, - projekto mechanizmą aiškino jis.

Politikas mano, kad į projekto vystymą būtų galima pasitelkti ir ES, ir privačių rėmėjų lėšas. Su rėmėjais jau esą pasirašyta sutarčių už daugiau nei 20 milijonų litų. A. Zuokas mano, kad projektą rems ir pasaulio kompanijos. Jo teigimu, būtų gerai, kad projektas miestui atsipirktų per 7 metus.

A.Zuoko teigimu, meno kūriniu būtų jau muziejaus įkūrimas. Jis primena, kad savivaldybė yra įsigijusi Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kolekcijos dalį, taip pat būtų prieinama prie begalinių Guggenheimo ir Ermitažo muziejų fondų.

Planuojama, kas per metus muziejų aplankytų apie 400 tūkstančių lankytojų, pusę jų sudarytų užsieniečiai. „Užmirškime ir atsisakykime supratimo, kad kultūra yra išlaidos. Kultūra yra investicija, sukurianti ilgalaikį stabilų pagrindą ekonomikai ir kartu stabilias darbo vietas“, - tikino A. Zuokas.

Pasak jo, projektu domisi stambiausios pasaulio meno kompanijos, informacija apie Vilniuje planuojamą projektą pasirodė „The New York Times“ publikacijose.

A.Zuokas taip pat įsitikinęs, kad pozityvios žinios apie ateitį reikalingos esant ekonomikos smukimui.