Projektui pritarė beveik visi iš 23 balsavusių socialdemokratų, visi 9 balsavę liberalcentristai, 8 valstiečiai liaudininkai, 4 socialliberalai. Bet iš „darbiečių“ balsavo vos vienas, o iš konservatorių – trys, nors didelė dalis tiek vienos, tiek kitos frakcijos narių tuo metu sėdėjo savo vietose posėdžių salėje. „Tvarkiečiai“ visai nebalsavo.
Prieš paskutinį balsavimą Seimo nariai nusprendė sugrąžinti į projektą draudimą diskriminuoti asmenis dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos, kuris anksčiau buvo išbrauktas. Taip nuspręsta, kai triukšmas dėl projekto kilo net Europos Parlamente – homoseksualų teises ginantys politikai paragino Lietuvą gerbti visų savo piliečių teises.
Iš politikų lūpų – įžeidinėjimai
Praėjusią savaitę po svarstymo Seimas buvo pritaręs tokiam Lygių galimybių įstatymo projektui, kuriame buvo kalbama apie asmenų lygybę bei draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Tiek dabartiniame įstatyme, tiek naujos redakcijos projekte buvo apibrėžta diskriminacija dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės. Bet frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nario Egidijaus Klumbio siūlymu tokia formuluotė buvo pakeista citata iš Konstitucijos.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje priminta, jog vienas iš šio įstatymo tikslų yra įgyvendinti tam tikrus ES teisės aktus. Pagal vieną iš jų – 2000 m. priimtą ES Tarybos direktyvą, kuri nustato vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, turi būti kovojama, be kita ko, su diskriminacija dėl negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
Anot teisininkų, Seimo narių po svarstymo palaimintas projektas ne tik neįgyvendintų minėtos direktyvos, bet ir pažeistų konstitucinį teisėtų lūkesčių principą: šiuo metu galiojantis Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminuoti dėl amžiaus, lytinės orientacijos ir negalios.
Todėl Valstiečių liaudininkų frakcijos narė Laima Mogenienė pasiūlė įstatyme kalbėti apie tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą, nurodymą diskriminuoti ne tik lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, bet ir amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
E. Klumbys į tai sureagavo priešiškai: „Homoseksualai yra įsitikinę, kad jie yra tokie. Priėmus įstatymą šitų žmonių diskriminacijos nebus“.
O atsakydamas į ankstesnius socdemo Algirdo Syso žodžius apie svarstomas pataisas, E. Klumbys mestelėjo: „A. Sysas vadina mane ponu. Geriau tegul vadina runkeliu“.
Socialdemokratų frakcijos narys Vytautas Čepas taip pat nerinko švelnesnių žodžių. Anot jo, įvairūs lytiniai iškrypimai – pedofilija, incestas, vuajerizmas ir pan. – taip pat yra lytinė orientacija, todėl apie ją nereikėtų kalbėti antidiskriminaciniame įstatyme.
Dar aštresnė buvo „Tvarkos ir teisingumo“ atstovo Petro Gražulio, taip pat pasipiktinusio pataisomis, kalba: „Anksčiau Sovietų Sąjungai lindome į užpakalį, dabar – ES“.
„Visuomenėje be sekso jau gyvenome“
Savo ruožtu konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė paragino įstatymo netaikyti ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, kitose švietimo įstaigose, jei tai nesuderinama su „bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje“. Tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta.
Seimo pirmasis vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas pažymėjo, kad stipri tik ta visuomenė, kurioje stiprieji gerbia silpnuosius. Pasak jo, Lietuva jau gyveno šalyje, kur „nebuvo sekso ir vaikus atnešdavo gandrai“.
Tuo tarpu socialliberalas Antanas Valionis teigė nuolat girdintis kolegų iš užsienio nuostabą dėl diskriminuojančio požiūrio į homoseksualus. Jis priminė neseniai patvirtintą Šeimos koncepciją, kuria buvo įtvirtinta tradicinė šeimos samprata – vyro ir moters sąjunga, pagrįsta santuokiniais ryšiais – ir kuri sulaukė nemažai kritikos.
Įspėjo dėl galimo ES direktyvos pažeidimo
Lygių teisių įstatymo projektas buvo sulaukęs ir Lietuvos gėjų lygos (LGL) kritikos. Anot jos atstovų, Europos Bendrijos sutartis ir ES pagrindinių teisių chartija tarp draudžiamų diskriminacijos pagrindų nurodo tuos, kuriuos parlamentarai nusprendė išbraukti. LGL priminė, kad šie dokumentai draudžia diskriminaciją ir dėl lytinės orientacijos švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, paslaugų sferose.
„Vyriausybė turi užtikrinti, kad diskriminacijos atveju būtų taikomos efektyvios bei adekvačios sankcijos ir kad diskriminacija nebūtų toliau skatinama“, - pažymėjo lygos atstovai.
Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) įspėjo, esą ne tik nebandoma rasti racionalaus sprendimo, kaip apsaugoti didelę dalį visuomenės narių, kasdien patiriančių diskriminaciją dėl amžiaus, negalios, lytinės orientacijos ir kitų priežasčių, bet ir „klaidingai, o galbūt ir sąmoningai manipuliuojama Konstitucija“.
Pasak LŽTC ekspertų, Konstitucija įtvirtina draudimą asmenis diskriminuoti dėl tam tikrų pagrindų: „Tačiau, kaip ne kartą yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, šis sąrašas nėra baigtinis. Neabejotina, kad tiek amžius, tiek negalia, tiek ir kiti tiesiogiai Konstitucijoje neįtvirtinti asmenų lygiateisiškumo pagrindai slypi šioje Konstitucijos nuostatoje“.
Europos Parlamento grupė, ginanti gėjų ir lesbiečių teises, paragino Lietuvą gerbti visų savo piliečių teises ir užtikrinti draudimą diskriminuoti dėl lytinės orientacijos. Anot jos narių, tokia nuostata reikštų, jog Lietuvos piliečiai ir valstybės svečiai nebūtų apsaugoti nuo diskriminuojančio elgesio prekių bei paslaugų sferoje.
„Galiu tik įspėti – jei nebus garantuotos efektyvios ir prieinamos teisinės gynybos priemonės, numatytos 2000/78/EB direktyvoje, Lietuvai bus taikomos sankcijos, - galutinio balsavimo dėl įstatymo išvakarėse pareiškė šios grupės pirmininkas Michaelas Cashmanas. – Tokie Seimo veiksmai pasauliui pasiųs žinią, jog Lietuva nėra tolerantiška valstybė. Vilnius 2009 metais taps Europos kultūros sotine, valstybė turi priimti ir apsaugoti visus piliečius ir ne tik iš ES, bet ir iš viso pasaulio. Aš raginu Lietuvos politikus pasielgti teisingai“.
Lietuvos kritika skamba nuolat
Lietuva pastaruoju metu sulaukia bene daugiausiai iš visų ES narių kritikos dėl homoseksualų, biseksualų ir transseksualų padėties. Mūsų šalies visuomenė laikoma viena homofobiškiausių Bendrijoje.
Tarptautinis judėjimas už žmogaus teises „Amnesty International“ sukritikavo mūsų šalį dėl tolerancijos stokos, homoseksualų diskriminavimo ir rasistinių išpuolių. Naujausioje organizacijos ataskaitoje mūsų šalis dėl nepagarbos seksualinėms mažumoms prilyginama tokioms šalims kaip Rusija ir Moldova.
Homoseksualai pastaraisiais metais negalėjo surengti kelių viešų renginių. Dėl to jie sulaukė vieno Liuksemburgo parlamentaro užtarimo. Jo įsitikinimu, tokiais draudimais buvo pažeisti Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniai, susiję su gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų teisėmis.
Nerimą dėl to reiškė įvairios institucijos: Europos Tarybos Ministrų komitetas, Europos Komisija ir kt.
Apklausos atskleidžia itin neigiamą visuomenės požiūrį į homoseksualus. Didelės dalies gyventojų manymu, jie neturėtų tapti kunigais, tarnauti armijoje, dirbti policijoje ir mokyklose.