Šeimos politikos koncepcijos derinimo ir redagavimo darbai Seimo komitetuose pasiekė finišo tiesiąją. Jos rengėjai padarė tik neesmines nuolaidas oponentams, tačiau pati esmė išliko: šeima laikoma tik santuoka grįsta vyro ir moters sąjunga.
Bene labiausiai dėl to džiaugiasi bažnyčios atstovai. „Lietuva – pirmoji valstybė pasaulyje, kuri stengiasi gelbėti šeimą. Iki šiol būdavo nueinama lengviausiu keliu – pirmiausiai atsiranda faktas, o tuomet jis įteisinamas. Tačiau išimtys neturi tapti norma“, - savo požiūrį išdėstė Vilniaus arkikatedros klebonas Ričardas Doveika.
Jam antrino Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Algimantas Ramonas. „Kalbėsiu kaip aplinkosaugininkas. Europoje saugo bebrus, nes jie nyksta. Šeimos institutas ten jau išnykęs. Todėl Europa žvalgosi ir laukia, ką Lietuva padarys“, - pasididžiavimo neslėpė pašnekovas.
Anot jo, jei koncepcijoje atsirastų vietos vienišoms mamoms, tai būtų suprasta, kaip tokio gyvenimo skatinimas. „O dabar mes aiškiai pasisakome už santuoką“, - teigė A. Ramonas. Tiesa, koncepcijoje tokia sąvoka, kaip nepilna šeima, yra paminėta. Tačiau kokiais tikslais – gili paslaptis. Mat vėliau šis terminas niekur nevartojamas.
Tuo tarpu Šeimos instituto problemos išdėstomos labai kruopščiai. Pavyzdžiui, koncepcijos rengėjai sunerimę, kad vyrai Lietuvoje tuokiasi sulaukę vidutiniškai 27-erių, o moterys – 25-erių. Anot jų, sektinas sovietinių laikų pavyzdys, kai tuokdavosi jau 20-mečiai.
Dar viena koncpecijoje paminėta problema, kad Lietuvoje gimdo vis vyresnės moterys. 2006 m. duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių gimdyvių amžius buvo 26, 1994 m. – 23 metai.
Tačiau ne tai svarbiausia. Natūrali šios koncepcijos tąsa – Paramos šeimai įstatymo projektas, kuris numato įvairias lengvatas tik susituokusiems žmonėms. Taigi koncepcija taps savotiška auklėjamąja priemone: „Nori finansinių lengvatų – tuokis“.
Kaip Dievo duota?
„Mane asmeniškai žeidžia, kad esu vadinamas problema, jei man nėra svarbios religinės vertybės. Vertybė yra santykiai, o ne jų įteisinimas. Ir jei aš manau, kad santuoka man nėra vertybė, kokiu pagrindu politikai turi teisę atimti iš manęs finansinę paramą?“ – piktinosi partnerystėje gyvenantis vyriškis, tačiau jo vienišas balsas ištirpo tyruose.
Koncepcijos rengėjai neatsižvelgė ir į vyriausybės išvadą, teigiančią, kad vaikai neturėtų būti diskriminuojami dėl tėvų pasirinkto santykių būdo. Juk vaikas gali nė nežinoti – susituokę jo tėvai ar ne. Jeigu jie gražiai gyvena ir nesibara, vaikams visiškai nesvarbu, kaip jie savo santykius įteisinę. Anot koncepcijos šalininkų, esą apie kokią vaikų diskriminaciją čia kalbama? Juk jų tėvai neverčiami nesituokti.
„Teko matyti filmą, kuriame vaikai buvo klausinėjami, kaip jie supranta šeimą. „Tai tėtis, mama, brolis, sesė, močiutė, senelis“, - sakė jie. Ne nuo mamos pradėdavo, o nuo tėčio. Todėl ne mes turime spręsti, kas yra šeima, o vaikai jau seniai nusprendė. Kas nuo Dievo duota, taip ir turi būti, o žmonės pradėjo madų vaikytis, visuomenėje prasidėjo kažkokios keistos diskusijos“, - piktinosi Seimo narė konservatorė Irena Degutienė.
Nors siūloma šeimos politika yra sulaukusi ir teisininkų priekaištų, jos rengėjai tikina, kad Konstitucinis teismas diskriminacija nelaiko teisinio reguliavimo, taikomo tam tikroms grupėms, jei siekiama pozityvių veiksmų. Ar gali būti labiau pagirtinas tikslas, kaip išsaugoti šeimą?
Siūlomos lengvatos – tik susituokusiems
Jei naujoji šeimos politika bus patvirtinta, oficialiai susituokusioms poroms žadama begalė lengvatų. Asmenims, santuokoje auginantiems du ir daugiau vaikų, siūloma nustatyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris, kai vaikui sukaks 18 metų, turėtų būti prilyginamas atitinkamai tėvo ir motinos vidutinėms mėnesio pajamoms. Taip pat siūloma mažinti mokesčius ir šeimoms, kurios vaiko iki 7 metų priežiūrai samdo auklę.
Papildomos mokestinės lengvatos turėtų būti suteikiamos šeimai, auginančiai ne mažiau kaip du vaikus ir įsigyjančiai pirmąjį būstą.
Moterims, auginančioms ne mažiau kaip du vaikus toje pačioje šeimoje iki 18 metų ir per šį laikotarpį neturinčioms su darbo santykiais susijusių pajamų, siūloma suteikti socialinį draudimą. Išsituokusi, našlė arba antrą kartą ištekėjusi moteris tokių privilegijų negautų.
Ne mažiau kaip du vaikus santuokoje auginanti motina gautų papildomas atostogų dienas, turėtų pirmenybę būti priimta į valstybės tarnybą, jai užtektų minimalaus 10 metų darbo stažo valstybės pensijai gauti.
Dėl diskriminacijos kritikuojami šeimos politikos rengėjai teigia, kad nepilnos šeimos teikiamas lengvatas gali gauti per kitus įstatymus. Pavyzdžiui, vaiko pinigai mokami visiems be išimties vaikams.
Taip pat mažas pajamas gaunančius žmones valstybė remia neatsižvelgdama į šeimos sudėtį. Bėda ta, kad remiamos pajamos gerokai mažesnės už sumą, už kuria šiandien įmanoma gyventi oriai. Šiuo metu valstybės remiamos pajamos vienam asmeniui – 285 litų.
Įstatymai grįsti iliuzijomis?
Statistikos departamento duomenimis, kasmet išsituokia apie 11 tūkst. porų ir po ištuokos su vienu iš tėvų lieka apie 10 tūkst. vaikų. Dar apie 9 tūkst., arba 28 proc. visų kūdikių, gimsta ne santuokoje.
Anot Vytauto didžiojo universiteto socialinių tyrimų centro vadovės dr. Jolantos Reingardės, nors atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kuriems valstybė išleido milžiniškas pinigų sumas, rengiant šeimos politiką, gauti rezultatai visiškai ignoruojami.
„Trečdalis vaikų šiandien gimsta ne santuokoje. Nevertinsiu – gerai tai ar blogai, tačiau tai yra socialinė realybė. Ir jei išstumsime tokias šeimas iš paramos subjektų sąrašo, ką darysime su tais vaikais, kai jie suaugs? Jie užprogramuoti probleminiam elgesiui, socialinei atskirčiai. Šiandien atgimęs neokonservatyvizmas, kai eksploatuojami įvairiausi draudimai, labiau primena priešrinkiminę kampaniją nei rūpestį šeima“, - įsitikinusi sociologė.
Anot Naujosios kartos moterų iniciatyvų projektų vadovės Rasos Erentaitės, siūloma šeimos politika yra tiesiog veidmainiška. Viena vertus, moteris skatinama gimdyti bet kokiu atveju, kita vertus neužtikrinama, kaip jai išgyventi, jeigu ji vieniša.
„Apie pusė moterų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, yra vienišos mamos, kurioms niekas nepadeda, - sakė pašnekovė. – Tuo tarpu jaunimas, kuris stovi ant abiejų kojų, elgsis, kaip jam norėsis. Per prievartą brukamas šeimos modelis nesuveiks. Todėl tokios koncepcijos yra beprasmės“.
„Deklaruojama, kad siekiama šeimos gerovės ir gimstamumo, nes tai viena svarbiausių populiacijos nykimo priežasčių. Tačiau ar iš tiesų to galima pasiekti draudimais, ribojant laisvę pasirinkti, nurodinėjant, kaip gyventi? Ar Lenkijoje, uždraudus abortus padidėjo gimstamumas? Jis ten mažesnis nei pas mus. Todėl nereikėtų gyventi iliuzijomis“, - įsitikinusi Socialinių tyrimų centro Demografijos centro vadovė habil. dr. Vlada Stankūnienė.
Anot mokslininkės, gerieji kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad šeimos stabilumą skatina ne tik finansinė parama, bet ir teisingai pasirinkti šeimos politikos prioritetai.
„Būtina sudaryti sąlygas derinti šeimą, vaikų priežiūrą ir darbą. Tai užtikrintų vaikų priežiūros paslaugų plėtra. Mūsų moterų išsilavinimas, lyginant su kitomis šalimis ir mūsų vyrais, yra labai aukštas. Jos orientuotos į profesinę veiklą. Sudarykime joms sąlygas. Tam padėtų ir draugiška šeimai darbo rinka. Dabar, kai trūksta darbo jėgos, palankiausias metas įtikinti verslininkus, kad šie sudarytų vaikus auginantiems darbuotojams palankesnes sąlygas“, – svarstė pašnekovė.
Anot jos, politikai priėmė labai gerą įstatymą norinčioms ilgiau namuose pabūti moterims – prailgino motinystės (tėvystės) atostogas iki 2 metų. Tačiau kodėl nesirūpinama kita moterų grupe, kurios negali tiek laiko iškristi iš rinkos?
„Europos mastu išeitis jau pasiūlyta – tėčio kvota, kuri puikiai pasiteisino Islandijoje. Ten vienas trečdalis atostogų skirtas mamai, kitas trečdalis – tėčiui, o trečias – kaip pati šeima nuspręs“, - teigė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.