Spalvinga asmenybė
Ž.Buzas pastaruoju metu itin išgarsėjo. Kovo viduryje prieštaringos reputacijos verslininką tiesiog iš pirties pagrobė kaukėti ir ginkluoti įsibrovėliai. Tris savaites apie jį nebuvo jokių žinių. Užvakar Ž.Buzas pats pabėgo nuo pagrobėjų. Paaiškėjo, jog jis buvo laikomas apleistame sodo namelyje Kauno rajone.
Šis žmogus teisėsaugininkams žinomas dar nuo nepriklausomybės pradžios. Vos profesinę mokyklą baigęs Ž.Buzas tuomet buvo įkūręs bendrovę „Žydrius“. Teisėsauga turėjo įtarimų, kad per ją gali būti legalizuojami nusikaltėlių nelegaliais būdais gauti pinigai.
Kiek vėliau „Žydriaus“ savininkas ėmėsi rinkti gyventojų indėlius. Per dvejus metus surinkęs 4 mln. litų, jis pusę tiek liko skolingas maždaug 500 patiklių indėlininkų. Už tai Ž.Buzas buvo buvo nuteistas ir beveik du metus praleido įkalinimo įstaigoje.
Grįžęs iš kalėjimo Ž.Buzas savo artimųjų vardu ėmė supirkinėti nekilnojamąjį turtą. Spaudos teigimu, su juo siejami nusikalstamo pasaulio atstovai Marijampolėje buvo nusitaikę į kelias dabar jau bankrutavusias bendroves, o vėliau ėmė supirkinėti žemės sklypus.
Pasipelnė iš „Alytaus tekstilės“
Už ką Marijampolės bendrovė „Artapolas“ jaučiasi dėkinga socialdemokratams, jei nusprendė juos oficialiai paremti didele suma? Apie „Artapolą“ daugiau imta kalbėti praėjusių metų viduryje, kai paaiškėjo, kas iš tiesų įsigijo bankrutavusios bendrovės „Alytaus tekstilė“ akcijas.
Tuomet valstybės valdoma Alytaus įmonė vis giliau grimzdo į nuostolių liūną. Socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybė iš pradžių alytiškiams žadėjo finansinę pagalbą, tačiau vėliau netikėtai nusprendė valstybei priklausančias „Alytaus tekstilės“ akcijas parduoti per biržą.
Tuo pat metu opozicijos atstovai stebėjosi, kodėl valdžia nusprendė bendrovę privatizuoti per biržą, o ne konkurso tvarka.
Konservatorius Jurgis Razma svarstė, kad būsimieji akcijų pirkėjai galėjo daryti įtaką, kad būtų priimtas sprendimas būtent tokiu būdu parduoti valstybei priklausančias akcijas, nes kitais būdais iš investuotojų būtų buvę reikalaujama įsipareigojimų.
Seimo narys pranašavo, kad į biržoje parduodamas „Alytaus tekstilės“ akcijas pirmiausiai nusitaikys tie, kurie iš anksto rezga finansines aferas.
Maždaug 70 proc. valstybei priklausančių akcijų pernai gegužę per biržą buvo parduotos už 358 tūkst. litų. Po 1 centą už kiekvieną.
Naujieji akcininkai iš pradžių vengė viešumo, tačiau netrukus paaiškėjo, kad įmonė atsidūrė bendrovės „Marijampolės gelžbetonis“ atstovų rankose.
Pagrindinė „Marijampolės gelžbetonio“ akcininkė ir yra socialdemokratus parėmusi įmonė „Artapolas“, kurios komercijos vadovas Ž.Buzas, kaip teigiama, yra tikrasis bendrovės savininkas.
Naujieji „Alytaus tekstilės“ savininkai iš pradžių žadėjo atnaujinti įmonės veiklą, tačiau greitai savo pažadus pamiršo. Dalis „Alytaus tekstilės“ akcijų netrukus buvo parduotos „Marijampolės gelžbetoniui“, šiai bendrovei taip pat buvo perleistas ir įmonės vidinis elektros ūkis. Alytiškiai kalbėjo, kad naujieji įmonės savininkai nemažai pasipelnė pardavinėdami įrenginius. Dabar „Alytaus tekstilei“ iškelta bankroto byla, išparduodamas likęs įmonės turtas.
Nežiūri, kieno pinigai
Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė, išgirdusi klausimą apie tūkstančius paaukojusią įtartiną bendrovę, dienraščiui teigė apie jos praeitį ir vadovus nieko negirdėjusi.
„Reikėtų pasižiūrėti, nelabai žinau“, – gūžčiojo pečiais pašnekovė.
M.Petrauskienės teigimu, nei socialdemokratų, nei kitose partijose nėra žmonių, kurie tikrintų aukotojų reputaciją, kad vėliau nereikėtų aiškintis dėl pinigų, priimtų iš neaiškių veikėjų.
„Iš kur partija gali žinoti, kokia ta įmonė, kaip ji yra vertinama? Neturime tokių specialistų. Nebent viskas labai aišku, skambėjo spaudoje ar dar kažkur“, – teigė viena socialdemokratų lyderių.
M.Petrauskienei priminus, kad bendrovės „Artapolas“ pavadinimas spaudoje mirgėjo ne kartą aprašant žlugusią „Alytaus tekstilę“, politikė teigė to neprisimenanti.
„Mes paskelbiame sąskaitą, žmonės mums perveda pinigus. Kartais ir nereikia prašyti, nustembi, kad kažkas pervedė, paskui žiūri, kam padėkoti. Taip būna. Partijos negali vertinti, ar tas verslininkas turi problemų, ar ne. Čia kiti turi vertinti, pavyzdžiui, mokesčių inspekcija“, – sakė ji.
Problemų dėl įtartinų rėmėjų turi ir Naujoji sąjunga (socialliberalai). UAB „Dializės centras“ Naujajai sąjungai buvo skyrusi 20 tūkst. litų.
Po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) operacijos paaiškėjo, kad „Dializės centro“ parama partijai gali būti atlygis už laimėtą konkursą. Buvęs Trakų rajono meras socialliberalas Vytautas Petkevičius į teisėsaugos akiratį pateko dėl palankumo „Dializės centrui“. STT įtaria, jog būdamas Trakų meru socialliberalas padarė įtaką savivaldybės įmonės „Trakų šilumos tinklai“ valdybai, kad ši išnuomotų patalpas „Dializės centrui“. Pareigūnai įtaria, kad už išnuomotas patalpas verslininkai galėjo atsilyginti finansine parama partijai.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Neregėtas iššūkis Vilniui
Gamtos išdaiga sukėlė chaosą Lenkijoje
Gyvūnai pralaimi kovą mašinoms