BVP vienam gyventojui – 36 Lt
1990 metais vienam namų ūkio nariui teko 153 rubliai piniginių išlaidų. Tačiau darbo užmokestį pirmą kartą statistika pateikia tik 1994 metais. Tada neatskaičiuos mokesčių jis buvo 325 Lt arba 251 Lt „į rankas". Statistikos departamento turima informacija rodo, kad 1992 metais realusis darbo užmokestis buvo 61,9 proc. didesnis nei 1990 metais, tačiau tikslių skaičių, koks jis galėjo būti, nėra.
Seniausia 1991 metų statistika rodo, kad gruodžio mėnesį metinė infliacija buvo 382,7 proc., o 1992 metais pasiekė ir 1162,6 proc., o dar po metų krito iki 188,7 proc.
Pavyzdžiui, 1991 metais, nes 1990 metų statistikos nėra, geriausios jautienos kilogramas kainavo 8,7 rublio, virtos dešros – 7,75 rubl., sviesto – 9,11 rubl., 10 kiaušinių – 3,63 rubl., o 40 laipsnių degtinės butelis – 43,52 rubl.
Palyginimui galima paskaičiuoti, kad valstybinio sektoriaus darbuotojas 1993 metais už savo mėnesio atlyginimą „į rankas" tais metais galėjo nusipirkti 94 kg jautienos arba 87 kg aukščiausios rūšies virtos dešros, 22 litrus degtinės, 879 kg duonos.
Tiesa, 1990 metais Lietuvoje nebuvo skaičiuojama, koks yra nedarbo lygis, tačiau statistika rodo, kad tai metais valstybinėse įmonės dirbo per 90 proc. šalies gyventojų.
Bendrasis vidaus produktas 1990 m. Lietuvoje sudarė 134 mln. Lt arba po 36 Lt kiekvienam šalies gyventojui.
Skaičiuojama, kad 1990 metais Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, daugiau nei 2,5 mln. jų buvo įsikūrę miestuose.
Statistikos departamento duomenimis, 1990 metais gimusiųjų dar buvo gerokai daugiau nei mirusiųjų. Iš viso tais metais gimė beveik 57 tūkst. kūdikių, tais metais mirė 39,7 tūkst. žmonių, o natūralus gyventojų prieaugis buvo daugiau nei 17 tūkst. Jau kitais metais natūralus gyventojų prieaugis buvo neigiamas.
Tūkstančiui gyventojų 1990 metais teko 9,8 santuokos ir 3,4 ištuokos.
Jau 1990 metai gyventojų emigracija buvo didesnė nei imigracija. 1990 metais į šalį atvyko 14,7 tūkst. gyventojų, o išvyko – 23,5 tūkst. Nors neigiamas migracijos saldo mažėjo, o 1998-1999 metais buvo teigiamas, vėliau vėl jis tapo neigiamas.
Žiemą Lietuva – be karšto vandens
Nepriklausomais tapusių lietuvių švytinčias akis tuometinė Sovietų sąjunga bandė užgesinti balandžio 20 dieną paskelbusi ekonominę blokadą: nutrauktas naftos, deglų ir kitų prekių bei žaliavų pardavimas. Tokiomis priemonėmis siekta priversti atšaukti sprendimą Lietuvai atsiskirti nuo Sovietų sąjungos.
Blokada truko 74 dienas.
„Pirmiausiai tai buvo ūkio griūtis, kadangi iš esmės pasikeitė sąlygos ir žaliavų kainos, ir rinkos. Taigi mūsų ekonomika labai smarkiai krito, liko tik maždaug pusė to, kas buvo anksčiau", – DELFI apie to meto situaciją sakė profesorius, ekonomistas Eduardas Vilkas.
„Per ekonominę blokadą važiuoji nuo Vilniaus iki Kauno, gerai, jeigu sutinki vieną du automobilius. Niekas nevažinėjo, nes nebuvo benzino", – situaciją iliustravo pašnekovas.
Paprasti Lietuvos žmonės tik atsikūrus nepriklausomai Lietuvai, anot jo, prarado savo santaupas, darbą. „Iš tikrųjų, tai buvo siaubinga situacija,", – pripažįsta pašnekovas.
„1991 metų žiemą apskritai pragyvenome be šilto vandens ir beveik nešildydami nieko, nes neturėjome už ką pirkti dujų ir naftos", – prisimena E. Vilkas.
Tačiau būtiniausių maisto produktų, jo manymu, netrūko, kurį laiką buvo dalijami maisto talonai. Didesnė problema buvo po to, kai prekių radosi, tačiau žmonės neturėjo, už ką jų pirkti.
Tarp raktinių žodžių ir – „reketas"
„Tikėjimas. Reketas, reketo reketas..., korupcija, išdavystė, įtarumas ir pan. Tikėjimo pabaiga", – paprašytas įvardyti kelis raktinius to meto ekonomiką apibūdinančius žodžius, sakė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras Algis Dobrovolskas, šiuo metu dėstantis Mykolo Romerio universitete.
Paklaustas, koks buvo gyvenimas 1990-aisiais, pašnekovas atsakė: „Prieštaringas. (...) Paprastam žmogui gyvenimas buvo suknistas, doram – šiek tiek pakenčiamas, suktam – tobulas".
Pirmasis socialinės apsaugos ir darbo ministras pripažino, kad tuo metu „vieni darė politiką, antri – pinigus, treti – pinigus per politiką, ketvirti – politiką per pinigus, penkti (dauguma) – nedarė nei pinigų, nei politikos, o darė nežinia ką, ko statistika tikrai nerodo".
„Vieniems neužteko pinigų net cepelinams, o kitiems užteko ir cepelinams, ir cepelinų kainomis parduodamam (privatizuojamam) valstybiniam turtui", – dėstė A. Dobrovolskas.
Jo teigimu, žmonės, perėję „Baltijos kelią", suskilo, dauguma, praradę normalias gyvenimo sąlygas, prarado viltį, nes pavyzdžiui darbininkas uždirbo mažiau nei pensijos gaudavo pensininkas.
A. Dobrovolskas mano, kad jaunajai kartai neįmanoma paaiškinti, kas buvo deficitas, kurio po nepriklausomybės atkūrimo beveik neliko.
„Atkovojus nepriklausomybę prekių deficito neliko beveik akimirksniu. Neliko ir kitų daiktiškų deficitų (knygų, televizijų, lošimų ir t.t.). Tačiau iki šiol yra per daug rytietiško despotizmo ir per mažai vakarietiško humanizmo, su šiuo deficitu atėjome ir vis dar likome", – tvirtino pašnekovas.
DELFI primena, kad 1991 metų vasarą dėl sudėtingos ekonominės situacijos Lietuvos bankas į apyvartą išleido bendruosius talonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant paklausiausias prekes.
1992 m. spalio 1 d. talonai galutinai iš apyvartos išstūmė rublius, o maždaug po metų lietuviai pradėjo atsiskaitinėti litais.
Vienas talonas tuo metu buvo prilyginamas rubliui, o įvedus litą, šimtas talonų buvo keičiama į vieną litą.
Dabar uždirbame penkiskart daugiau
Dabartinę Lietuvos ekonomiką pakankamai sunku lyginti su tuometine, dabartinių ir tuometinių vieno namų ūkio nario išlaidų santykis sunkiai įvertinamas, atlyginimas padidėjo maždaug 5 kartus, o BVP augimas dabar šimteriopai didesnis.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis lietuvio darbo užmokestis pernai „į rankas" buvo 1359,3 Lt, o vidutinės vartojimo išlaidos per devynis praėjusių metų mėnesius sudarė 723,3 Lt vienam šeimos nariui.
2008 metų sausio metinė infliacija sudarė 10 proc.
Statistika rodo, kad paskutinį parėjusiųjų metų ketvirtį BVP sudarė 27, 3 mlrd. Lt.
2008 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3,366 mln. gyventojų, tai yra 18,8 tūkst. mažiau nei prieš metus.