Šiuo metu senoji, net nuo XV a. žinoma Lietuvos vėliava beveik visiškai nenaudojama. Senosios valstybės vėliavos spalvos ir atributika panaudoti kuriant šalies prezidento, karinio jūrų laivyno, kariuomenės dalinių vėliavas. Kauniečiai raudoną vėliavą, kurioje vaizduojamas baltas raitelis vienoje ir Gediminaičių stulpai kitoje pusėje, per svarbesnes šventes iškelia Karo muziejaus kiemelyje.
Kartais senoji vėliava keliama per valstybines šventes, pavyzdžiui, vasario 16 d. prie Seimo ir Signatarų namų, liepos 6 d. – prie prezidentūros. Senąją mūsų vėliavą galutinai išstūmė 1918 m. sukurta trispalvė, kuri 1988 m. grąžinta Konstitucijoje ją klaidingai pavadinus valstybės.
„Istorinė Lietuvos vėliava yra priminimas valstybės, kuri nėra 1918 m. kūrinys, o valstybės, turinčios tūkstantmečio istoriją. Turėdami šią vėliavą laimėjome Žalgirio ir Aušros mūšius. Tai valstybingumo simbolis“, – kalbėjo heraldikos specialistas. Ši vėliava Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo naudojama iki pat 1795 m., kai Lietuvos ir Lenkijos valstybė buvo galutinai pasidalyta gretimų imperijų.
Klaida Konstitucijoje
E.Rimša pasakojo, kad daugelis valstybių turi tautines ir valstybės vėliavas. Tautinės vėliavos šiuolaikiniame pasaulyje yra pagrindinės, o valstybės vėliavos yra oficialus šalies simbolis ir naudojamos labai retai.
Išskirtinis valstybės vėliavos ženklas – joje turi būti pavaizduotas herbas. Tokią vėliavą paprastai leidžiama naudoti tik valstybinėms įstaigoms ir institucijoms per šventes, o valstybės atstovybėms užsienyje gali būti leista naudoti nuolat.
„Tautinė vėliava yra kiekvieno mūsų vėliava, ją galima nešiotis, vežiotis, naudoti per sporto varžybas ir panašiai. To negalima daryti su valstybės vėliava“, – dėstė E.Rimša ir pridūrė, kad dėl minėtų priežasčių trispalvė klaidingai Konstitucijoje pavadinta valstybės, o senoji vėliava nepelnytai pamiršta.
Istorikų argumentų neklausė
E.Rimša pasakojo, kad 1988 m. istorikai LTSR Aukščiausiosios Tarybos suvažiavimo dalyvius bandė įtikinti, kad trispalvė turi būti pavadinta tautine, arba nacionaline vėliava.
Tuomet buvo pateikti trys projektai – nacionalinio himno, valstybės vėliavos ir herbo atkūrimo. Himnas ir vėliava buvo atkurti, o herbo klausimas paliktas ateičiai, kai bus atkurta valstybė.
„Tautinių vėliavų Sovietų Sąjungoje nebuvo, tik valstybių. Gal pabijota sukiršinti skirtingų tautybių žmones, tuomet gyvenusius Lietuvoje. Išėjo taip, kad Konstitucijoje trispalvė buvo pavadinta valstybės vėliava“, – sakė pašnekovas.
LTSR vėliava buvo raudona, balta, žalia, kairiajame kampe pavaizduotas pjautuvas ir kūjis. Atkūrus Lietuvos vėliavą pasikeitė tik viena spalva.
Reikia referendumo
Dabar norint trispalvę pavadinti tautine, o senajai suteikti valstybės vėliavos vardą, reikia rengti referendumą, kitaip Konstitucijos nepakeisi.
E.Rimšos teigimu, Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, gali turėti ne dvi, bet tris vėliavas: valstybės, tautinę ir prezidento. Kol nėra galimybių pakeisti Konstituciją, buvo papildytas valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas. Jame raudona vėliava, kurios viduryje vaizduojamas vytis, buvo pavadinta istorine Lietuvos valstybės vėliava. Tikimasi, kad Seimas per pavasario sesiją priims šio įstatymo papildymus, kurie įpareigos Heraldikos komisiją sukurti istorinės vėliavos etaloną, o jį patvirtinus senoji vėliava vėl galės būti naudojama.
Mokslininkai tikisi, kad Lietuvos istorinė vėliava ant valstybinių institucijų pastatų ir šalies atstovybių užsienyje plevėsuos jau 2009-aisiais – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga.
„Tačiau atsiradus galimybei, galbūt, kai bus ruošiama nauja Konstitucijos redakcija, reikėtų įvardyti trispalvę kaip tautinę, o raudoną su Vyčiu centre kaip valstybės vėliavą“, – ragino E.Rimša.
Eduardo Potašinsko, rinkodaros specialisto, nuomone, „dabar pagal vėliavos spalvas ir išdėstymą esame tarp vargingiausių valstybių. Mūsoji vėliava neįsimintina, ji užsieniečiams primena kurios nors Afrikos šalies vėliavą, nuolat painioja. Jei vėliavoje turėtume veržlų Vytį, jis būtų įsimintinas, išskirtinis, verstų domėtis: kieno tai vėliava, kokia tai šalis, kur ji yra, gal ten galima investuoti. Imkime Kanados vėliavą, kurios centre yra raudonas klevo lapas baltame fone. Ši vėliava tokia įsimintina, kad niekam net nekyla abejonių, kieno ji, o klevo lapas siejamas pirmiausia su Kanada. 1989 m. trispalvė pasirinkta ilgai nesvarsčius. Ji buvo siejama su Nepriklausomybe ir kovomis dėl laisvės. Trispalvė gali likti tautinė vėliava, tačiau dabar atėjo laikas prisiminti ir grąžinti istorinę vėliavą, naudotą iki pat XVIII a. pabaigos.“
Kaip atsirado tautinės vėliavos?
Visos tautinės vėliavos yra juostuotos. Viena pirmųjų trispalvių juostuotų vėliavų – Nyderlandų karalystės, atsirado 1572 m. Tai pati seniausia iki šiol naudojama trispalvė vėliava. Tačiau Nyderlandų vėliava didelės reikšmė Europoje neturėjo.
Masiškai trispalvės juostuotos vėliavos kaip tautinės imtos kurti po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos. Prancūzija buvo demokratijos pradininkė tuometėje Europoje, ir 1794 m. įteisinta jos vėliava tapo pavyzdžiu kitoms besikuriančioms nacionalinėms valstybėms ir išsivadavimo iš imperijų jungo siekiančioms tautoms. Dauguma Europos trispalvių juostuotų vėliavų buvo sukurta XIX a.
Kaip buvo sukurta trispalvė?
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose lietuvių vėliava paminėta XIV a. pabaigoje – Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant 1337 m. kryžiuočių kautynes su lietuviais prie Bajerburgo pilies (Veliuona). Tačiau nenurodyta, kaip ji atrodė.
XV a. Jano Długoszo istorijoje, kalbant apie Žalgirio mūšį 1410 m., minima, jog Vytautas atsivedė 40 lietuvių pulkų, visi turėjo raudonas vėliavas. 30 lietuvių pulkų tada turėjo raudonas vėliavas, su centre vaizduojamu baltu raiteliu ant bėro, juodo ar obuolmušio žirgo; 10 pulkų – su Gediminaičių stulpais.
Manoma, kad vėliavas, su vaizduojamais Gediminaičių stulpais, turėjo iš Vytauto tėvonijos – Trakų žemės – atvykę pulkai. O vėliavos, kuriose buvo vaizduojamas raitelis, priklausė pulkams iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių.
Vėlesniuose istoriniuose šaltiniuose kaip LDK vėliava apibūdinamas raudonas audeklas su baltu raiteliu abiejose pusėse. Tokia LDK vėliava išliko iki pat XVIII a. pabaigos.
Didžiajame Vilniaus Seime 1905 m. Jonas Basanavičius pasiūlė Lietuvos tautine vėliava pripažinti LDK vėliavą, tačiau šis siūlymas daug kam buvo nepriimtinas.
Diskusijos dėl šalies vėliavos Lietuvoje buvo atnaujintos tik 1917 m. Lietuvių visuomenės veikėjų pasitarime pas J.Basanavičių nutarta vėliavos spalvas rinkti iš tautinių spalvų. Ruošiantis Lietuvių konferencijai Vilniuje dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė žalios ir raudonos spalvų Lietuvos vėliavos projektą.
Tačiau konferencijos dalyviams A.Žmuidzinavičiaus pasiūlyta vėliava atrodė niūri. Per konferenciją buvo parengtas dar vienas Lietuvos vėliavos projektas, jo autorius – archeologo Tado Daugirdo. Jis pasiūlė tarp žalios ir raudonos įvesti ploną geltonos spalvos juostą.
Lietuvių konferencija dėl vėliavos neapsisprendė, o pavedė tai padaryti specialiai komisijai, kurią sudarė J.Basanavičius, A.Žmuidzinavičius ir T.Daugirdas. Komisijos priimtame Lietuvos vėliavos projekte buvo trys vieno pločio horizontalios juostos – geltona, žalia, raudona. 1918 m. Lietuvos Taryba projektą patvirtino. Kartu Taryba patvirtino ir istorinę vėliavą, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, o kitoje pusėje – Gediminaičių stulpai.
Vis dėlto diskusijos dėl Lietuvos valstybės vėliavos tada nesibaigė, nes geltonos, žalios, raudonos spalvų derinys heraldikos požiūriu buvo netinkamas. Buvo parengti du naujų – baltos, raudonos, geltonos – spalvų vėliavų projektai. 1940 m. gegužę Valstybės herbo komisija buvo nutarusi pateikti šį projektą prezidentui. Tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas dėl šalies okupacijos ir aneksijos.
1988 m. vasarą visuomenės disidentų organizacijos, taip pat Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (vėliau – Sąjūdis) ėmė viešai naudoti geltoną žalią raudoną vėliavą, kuri buvo laikoma tautine, nes dar egzistavo oficiali LTSR raudona balta žalia vėliava, kurios kairiajame kampe buvo pavaizduotas pjautuvas ir kūjis.
1988 m. lapkritį LTSR Aukščiausioji Taryba pakeitė LTSR Konstituciją ir pripažino geltoną žalią raudoną vėliavą valstybės vėliava. Vėliau šioji valstybės vėliava įvardyta ir Konstitucijoje, priimtoje per piliečių referendumą.
“Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Kur yra Kovo 11-osios gatvė?
Ispanai elgėsi lyg buliai
Vokiečių gatvės mįslė – skulptūra