Kreipimąsi pasirašiusiems Seimo nariams Algiui Čaplikui, Rimantui Remeikai, Raimondui Šukiui, Andriui Kubiliui, Irenai Degutienei, Danutei Bekintienei, Jadvygai Zinkevičiūtei didžiulį susirūpinimą kelia paviešintas faktas, jog Nacionalinis stadionas yra statomas nesant užbaigto projekto bei sutartos galutinės kainos, kas šį objektą statantiems verslininkams atriša rankas savo nuožiūra "branginti" iš mokesčių mokėtojų pinigų apmokamas statybas.

"Žinant, kiek per pastaruosius metus statybininkai pabrangino statybas, tik visiškai naivus arba savų išskaičiavimų turintis politikas gali pasirašyti milžiniško objekto statybos sutartį be suderėtos galutinės kainos. Toks dabartinės Vilniaus miesto valdžios beatodairiškumas man primena 1997-2000 m. Rolando Pakso meravimo laikotarpį, kuomet statybos projektai irgi buvo vykdomi nesukant galvos, kas apmokės už darbus, kol visiškai pritrūkus pinigų buvo sukurta "skolų piramidė" - t.y. šimtamilijoninės skolos statybininkams buvo "kamšomos" piktybiškai nemokant gyventojų pajamų mokesčio už mokytojų atlyginimus, o galiausiai visa R. Pakso savivaldybės skolų kupra buvo užkrauta po rinkimų atėjusiai naujai savivaldybės tarybai", - teigia Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas.

Seimo nariams kelia nusistebėjimą ir ta aplinkybė, jog milžiniškos vertės objekto statytojai buvo parinkti be viešo konkurso.

"Tai, kad Vilnių valdantys liberaldemokratai statybos sutartį pasirašė ne tik neorganizuodami konkurso, nesiekdami mažiausios kainos bei geriausių statybos sąlygų, bet ir ignoruodami Viešųjų pirkimų tarnybos įspėjimus, rodo, kad statybai skirtos lėšos gali būti panaudotos neskaidriai ir neefektyviai, o tuo jau privalėtų pasidomėti Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes panašu, kad šios statybos kvepia korupcija", - mano Seimo vicepirmininkas konservatorius Andrius Kubilius.

Kreipimąsi į premjerą pasirašiusieji parlamentarai taip pat kreipėsi į Valstybės kontrolę, teisėsaugos institucijas, prašydami skubos tvarka ištirti, ar nebuvo pažeisti galiojantys viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai bei užtikrintas Nacionalinio stadiono statybos proceso skaidrumas ir viešumas, apimantis tiek statybų vykdytojų pasirinkimą, tiek galutinę projekto kainą.

Kaip ELTA jau skelbė, Vilniaus valdžioje esantys liberaldemokratai pripažįsta, kad 2009 metais planuojamo atidaryti Nacionalinio stadiono kaina šiandien dar nėra žinoma. Oficialiai deklaruojama preliminari sąmata siekia 370 milijonų litų. Žiniasklaidoje neseniai pasirodė informacija, kad statybos iš tiesų gali kainuoti beveik 700 milijonų.

Vilniaus mero pavaduotojas Evaldas Lementauskas šiuos skaičius vadina nepagrįstais, tačiau teigia tikrosios galutinės kainos dar negalįs įvardyti. "Tikrai nesiimu atsakyti šiandien į tokį klausimą, nes nenorėčiau, kad perspektyvoje būtų spekuliuojama šiandien mano pasakytais skaičiais. Norėčiau sulaukti projektuotojų galutinės sąmatos", - pernai gruodžio pabaigoje spaudos konferencijoje sakė liberaldemokratas E. Lementauskas. Kita vertus, jis pareiškė galįs garantuoti, jog galutinė sąmata bus mažesnė nei 700 milijonų litų.

Pagal Vyriausybės patvirtintą stadiono statybos programą, iš Privatizavimo fondo numatoma skirti 200 milijonų litų.

Būsimajame stadione numatoma įrengti beveik 24 tūkst. žiūrovų vietų, o jis turėtų būti baigtas 2009 metų birželio mėnesį. Šiuo metu ant Šeškinės kalno jau darbuojasi apie 400 darbininkų.

Vilniaus valdžia: stadionas statomas skaidriai

Vilniaus valdžioje esantys liberaldemokratai mano, kad Seimo nariai, prašantys Vyriausybę stabdyti finansavimą Nacionalinio stadiono statyboms, siekdami savo tikslų bando sužlugdyti projektą. Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas atmeta kaltinimus, neva iš stadiono statybos siekiama neteisėtai pasipelnyti.

"Sudėtinga netgi ir komentuoti tokius Seimo narių veiksmus. Jeigu jiems atrodo, kad būtų geriau, jei Vilnius neturėtų Nacionalinio stadiono, tai, matyt, jų veiksmai yra pagrįsti", - trečiadienį sakė Vilniaus vicemeras liberaldemokratas E. Lementauskas.

Politikas griežtai atmetė konservatorių vadovo Andriaus Kubiliaus įtarimus, kad statybai skirtos lėšos gali būti panaudotos neskaidriai ir neefektyviai.

"Pats esu Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, todėl galiu patikinti, kad jokių panašių dalykų nėra, nebuvo ir nebus, kol aš darbuosiuos savivaldybėje", - sakė E. Lementauskas.

Anot vicemero, neskelbiamų derybų būdas buvo pasirinktas todėl, kad tai numato ir leidžia įstatymai. "Bet koks kitas būdas mums nebūtų sudaręs netgi teorinės galimybės 2009 metais birželio 25 dieną turėti Nacionalinį stadioną, kuris galėtų pakviesti žmones į Tūkstantmečio šventę", - teigė E. Lementauskas.