Įžeistas Kaunas kviečia norvegus atvykti

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

"Tradiciškai universitetų miestas Kaunas turėjo stiprius ryšius su Norvegija, bet jis taip pat yra žinomas kaip Lietuvos klasikinis gangsterių miestas. Daug buvusių KGB karininkų figūruoja mafijos bendradarbių sąraše ir, žinoma, mafija turi gerus ryšius su politikais ir policija“, - taip Kauną apibūdino vienas didžiausių Norvegijos dienraščių „Aftenposten“.

Tai nebuvo pirmas kartas, kai užsienio spaudoje Kaunas susietas su nusikaltėliais. Reikjavike leidžiamas laikraštis „Frettabladid“ liepą pranešė, kad daugelis Islandijoje nuteistų ir kalinčių Lietuvos piliečių į šalį pateko per Kaune įsikūrusią kelionių agentūrą. Publikacijoje teigiama, jog Lietuvos valdžia nesiima jokių priemonių prieš amfetamino gamybą, kuri organizuojama Kaune.

Kalėjimuose pirmauja lietuviai

Pernai Norvegijoje už įvairius nusikaltimus buvo sulaikyta 2350 lietuvių. Tai yra net 112 procentų daugiau nei 2002 metais, kai šis skaičius siekė 1083.

Nuo šios vasaros lietuviai tapo didžiausia užsieniečių grupe Norvegijos kalėjimuose. „Prieš 5 metus kalėjimuose tarp užsieniečių pirmavo lenkai ir irakiečiai. Dabar lietuvių yra daugiau“, - teigė „Aftenposten“ žurnalistas Peras Annaras Holmas, ne kartą lankęsis Kaune.

Šią vasarą Oslofjordo įlankoje buvo pavogta 800 motorinių valčių variklių, o 75 procentų vagysčių įvykdė Lietuvos nusikaltėliai. Paaiškėjo, kad dauguma tarp jų buvo kauniečiai. Policija pastaruosius dvejus metus prie uostų stabdė visus automobilius su lietuviškais numeriais, jei jų vidurinė raidė buvo K – tai anksčiau nurodydavo, kad automobilis registruotas Kauno regione.

Mieste jaučiasi saugūs

Norvegijos garbės konsulas Kaune Vytautas Valaitis mano, kad norvegai neturėjo tikslo apjuodinti Kauną.

„Jie remiasi savo šalies policijos duomenimis, kurie rodo, kad dauguma jų šalyje sulaikytų nusikaltėlių yra iš Kauno. Lietuviai padaro nusikaltimų tiek pat, kiek ir lenkai, nors pastarųjų atvykę apie dešimt kartų daugiau“, - teigė konsulas. Anot jo, norvegai jau ėmė vengti lietuvių. „Jie yra pagrindiniai amfetamino tiekėjai į šią šalį. Didelė dalis vogtų prekių iškeliauja į Lietuvą“, - teigė V. Valaitis.

Policija giriasi rodikliais

Kauno policijos komisarą Algirdą Kaminską taip pat nustebino Norvegijos žurnalistų teiginiai. „Apie nusikaltimus Kaune mes su jais nekalbėjome. Lankydamiesi turguje, jie matė parduodamas magnetolas, automobilių dalis. Matyt, pagalvojo, kad tai vogti daiktai“, - svarstė A. Kaminskas. Komisaro teigimu, Kaune nusikaltimų nuolat mažėja. „Bylų ištiriame vis daugiau. Nuo 2004 metų labai sumažėjo automobilių vagysčių“, - gyrėsi komisaras.

Meras A. Kupčinskas pasiūlė kreiptis į Norvegijos ambasadą Lietuvoje ir pakviesti norvegų policininkus atvykti į Kauną.

Pavogė žurnalisto automobilį

P. A. Holmas prieš 4 metus Kaune neteko savo automobilio „Mercedes Benz Vito“. „Tai ne problema, jis buvo apdraustas“, - nesureikšmino vagystės norvegas.

„Kaunas tikrai yra saugus miestas. Problema yra ta, ką kai kurie vaikinai iš Kauno veikia Norvegijoje“, - sakė P.A.Holmas. Žurnalistas pažymėjo, kad dauguma norvegų lietuvių nesieja su nusikaltėliais. „Kaimo vietovėse norvegai yra priklausomi nuo lietuvių, kurie dirba žemės ūkyje, stato namus, išnešioja laikraščius. Galbūt 10 procentų lietuvių čia kelia problemų“, - sakė jis.

Europiečiai Lietuvos nežino

Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos viena rengėjų Judita Akromienė sakė, kad Kaunas teisingai reaguoja į žiniasklaidos straipsnius, kviesdamas į miestą žurnalistus ir policijos pareigūnus.

„Tačiau tai yra vienkartinis veiksmas, kuris ilgalaikio efekto neturės. Lietuva turi parengusi įvaizdžio strategiją, tačiau nėra priemonių plano jai įgyvendinti, kaip parodyti pasauliui, ką gero mes turime. Žurnalistai visada labiau mėgsta blogas, o ne geras žinias“, - pažymėjo J. Akromienė.

Specialistė ramina aistras teigdama, kad lietuviai Europoje nėra siejami su nusikaltėliais. „Didžiausia problema yra ne neigiamas Lietuvos įvaizdis užsienyje, o tiesiog jos nežinojimas. Neseniai buvo atliktas tyrimas 26-iose Europos šalyse, kuris parodė, kad net 42 procentai respondentų apskritai nežino Lietuvos“, - pažymėjo ji.