Ministrui R.Šadžiui Seime – savų socdemų smūgis

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

J.Lionginas pasiūlė išbraukti iš įstatymo projekto nuostatą, numatančią, jog 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip 0,5 procento bendrojo vidaus produkto.

Trečiadienį didesnioji dalis BFK narių tokiam siūlymui iš pradžių pritarė, tačiau vėliau nusprendė daryti klausimo svarstyme pertrauką ir už visą įstatymo projektą nebebalsavo.

J.Lionginas jaučiasi suvaržytas, R.Šadžius - sunerimęs

"Šis įstatymas jau reiškia, kad net 1000 litų kažkam ar 100 tūkst. litų kažkokiam remontui – tai faktiškai yra surištos rankos ir Seimo laisvas mandatas nieko nereiškia. Kadangi bet kokios korekcijos biudžete didinant išlaidas atsiliepia deficitui", - dėstė savo argumentus komiteto posėdyje BFK pirmininkas Jonas Lionginas.

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

"Jei komitetas pritaria tokiai nuostatai, tai yra siunčiamas labai aiškus signalas, kad Seimas ketina didinti biudžeto deficitą. Tai bus labai aiškiai iššifruota, spaudos atstovų išverstas į lietuvių ir į tarptautines kalbas. Man dėl to neramu", - trečiadienį kalbėjo R.Šadžius.

Jau ketvirtadienį atsakydamas į DELFI klausimus J.Lionginas savo trečiadienį dėstytų argumentų išsigynė ir tikino nesiūlęs nieko išbraukti, o esą tik kėlęs abejonę dėl Fiskalinės drausmės įstatymo įsigaliojimo.

Anot jo, būtų paradoksalu, jei Fiskalinės drausmės įstatymas įsigaliotų vėliau, nei būtų priimtas kitų metų biudžetas.

"Kadangi autoriai (Vyriausybė – DELFI) siūlo, kad įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 d., kyla klausimas - jei biudžetas bus priimtas iki Kalėdų, mes atstovaujame mažumos Vyriausybę ir jei Seimas duos pataisų (biudžeto – DELFI), kurios gali padidinti fiskalinį deficitą, o Fiskalinės drausmės įstatymas įsigalios nuo sausio, tai gaunasi paradoksas", - ketvirtadienį aiškino J.Lionginas.

Jis tikino, esą buvo svarstoma, kaip būtų galima paankstinti įstatymo įsigaliojimą.

Finansų ministras R.Šadžius apskritai ketvirtadienį buvo nekalbus: "Nieko nekomentuosiu. Aš esu ministras ir nevertinsiu Seimo veiklos".

Prieš kelias savaites teikiant Seimui svarstyti Vyriausybės parengtą fiskalinės drausmės įstatymą premjeras Gediminas Kirkilas bei Finansų ministras R.Šadžius pabrėžė, jog toks įstatymas apribos politikų ir valdžios institucijų siūlymus dėl nepagrįstų biudžeto išlaidų.

„Įstatymo pagrindinis tikslas – užtikrinti finansų sistemos tvarią plėtrą ilgam laikotarpiui. T.y., kad perduotumėme valstybės finansus, kuriuos dabar tvarkome mes, savo vaikams.

Perduotumėme neįsiskolinusią, stabilią valstybės finansų sistemą", – teigė R. Šadžius.

R.Dagys: valdantieji nežino, ko nori

Trečiadienį BFK posėdyje Finansų ministro R.Šadžiaus poziciją rėmė ne savi valdantieji, o daugiausia opozicinių frakcijų atstovai.

Anot vieno iš jų opozicinės konservatorių frakcijos nario Rimanto Jono Dagio, minėtas blaškymasis parodo, jog valdančioji koalicija neturi aiškios vizijos , ką jie nori daryti.

"Arba šį įstatymą priimam ir įgyvendinam rimtai, arba - ne ir jo nebesvarstome, nes po metų atėjęs naujas Seimas susireguliuos savo fiskalinę drausmę taip, kaip įsivaizduos", - teigė R.Dagys.

"Toks komiteto sprendimas rodo, kad nėra net valdančiosios mažumos, jeigu joje nėra sutarimo", - teigė "darbietis" BFK narys Saulius Bucevičius.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Kęstučio Glavecko nuomone, tokie siūlymai rodo, dėl rinkimų į Seimas yra aukojamas biudžetas, o tai reikštų dar vieną žingsnį į euro įvedimo nukėlimą bei infliacijos skatinimą.