„Remiantis pasauline praktika juos (žiniasklaidos atstovus - DELFI) galima įvardinti kaip „jautrią grupę“, nes dalis išpuolių prieš saugomus objektus ar asmenis buvo planuota ar įvykdyta užsimaskavus žiniasklaidos atstovais. Todėl ši objekto lankytojų kategorija visada sulaukia padidinto saugumo tarnybų dėmesio. Todėl būtina apriboti šių asmenų savarankišką judėjimą objekto viduje, išskiriant atskiras zonas, kuriose jie galėtų lankytis laisvai ir zonas į kurias galėtų patekti tik lydimi Seimo kanceliarijos darbuotojų“, - rašoma VAD rašte Seimo kancleriui Gintautui Vilkeliui.
Seimo kanceliarija savo ruožtu jau yra parengusi žiniasklaidos atstovų akreditavimo Seime taisyklių pakeitimus, kuriuose atsižvelgiant į VAD reikalavimus siūloma gerokai suvaržyti žurnalistų darbo sąlygas - siūloma riboti interviu vietos (ką jau nesėkmingai bandyta padaryti ir anksčiau - DELFI), taip pat siūloma svarstyti, ar nederėtų uždrausti filmuoti ir fotografuoti Seimo posėdžių salėje, o norintiems stebėti atvirus komitetų posėdžius žurnalistams tektų iš anksto registruotis ir į komitetus patektų tik su atskira palyda.
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas DELFI penktadienį teigė, jog minėtas VAD raštas dar nebuvo svarstytas, todėl dar nežinia kaip į jį bus atsižvelgta.
„Galiu pasakyti tiek, kad tas raštas šiandieną tik buvo pateiktas valdybos nariams ir mes tą klausimą svarstysime artimiausiuose valdybos posėdžiuose“, - teigė V.Muntianas.
Paklaustas, ar sutinka su rašte minimu argumentu - esą žiniasklaidos atstovai gali būti laikomi potencialia terorizmo grėsme, V.Muntianas atsakė: „Žiniasklaidos atstovas vienas kitam nelygu, man reikia bandyti kalbėti su VAD atstovais, ką jie turi omeny tai rašydami, ar yra buvę kokių precendentų ir tada matysim“.
Beje, tame pačiame VAD rašte atvirai pripažįstama, jog Lietuva apskritai nėra tinkamai apsisaugojusi nuo terorizmo grėsmių.
„Lietuvos narystė ES ir NATO, dalyvavimas tarptautinių pajėgų misijose Irake ir Afganistane teikia ne tik teigiamus rezultatus, bet ir žymiai padidina terorizmo grėsmę Lietuvoje ir išpuolių prieš Lietuvos vadovus bei valdžios institucijas tikimybę. 2007 metų Europolo ataskaitoje apie terorizmo situaciją ir tendencijas ES teigiama, kad 2006 metais ES valstybėse įvykdyti 498 teroristiniai išpuoliai. Lietuvos pasienyje taikomos sienos kirtimo kontrolės procedūros (nefiksuojami ES valstybių piliečių asmens duomenys) sudaro sąlygas į Lietuvą atvykti galimiems teroristinių organizacijų nariams - ES piliečiams“, - rašoma VAD rašte.
Čia pat teigiama, jog kaip parodo JAV, Ispanijoje, Turkijoje ir Didžiojoje Britanijoje įvykusių teroristinių išpuolių tyrimas, šiuose išpuoliuose dalyvavę ar juos organizavę asmenys sietini su ES šalimis (Vokietija, Prancūzija).