Į Katedros aikštę dviratininkai rinkosi 18 valandą. Vieni čia pat prie dviračių rišosi vėliavas, kiti atvyko su kaukėmis. Raspiratorių užsidėjęs Rokas DELFI pasakojo kovojantis su užterštumu, kurį sukelia automobiliai. Vaikinas sakė į žygį dviračiais išsiruošęs pirmąkart. Jis neslėpė, kad daug naujų dviračių fanatikų prie judėjimo prisijungė išgirdę, kaip policija prieš mėnesį sulaikė keletą dviratininkų.

Startą dviratininkams davė policija, paprašiusi važiuoti tik viena eismo juosta. Iš policijos automobilio paskos pajudėjusi įvairiausiais garsais signalizuojanti dviratininkų kolona iš Katedros aikštės pasuko Antakalnio link. Dviratininkai užėmė dvi eismo juostas, o Olandų žiede susidarius automobilių spūsčiai kurį laiką negalėjo pravažiuoti greitosios pagalbos automobilis su švyturėliais.

Pravažiavę Žirmūnų tiltą, dviratininkai pasuko Žvėryno link. Žygio pabaigoje grįžę į Katedros aikštę ar Sereikiškių parką dviratininkai vienu metu į viršų pakelia savo dviračius. Automobilių vairuotojai į eismą trumpam paralyžiavusius dviratininkus reagavo skirtingai – vieni sveikino garsiniais signalais, kiti nulydėjo piktais žvilgsniais.

Į žygį dviračiu – su šešku bagažinėje

Vilnietis Augis po darbo dviračiu nusprendė pasivažinėti ne vienas. Dviračio bagažinėje jis vežėsi augintinį – dvejų metų šešką Fredį. Pabūgęs vėsos, žvėrelis slėpėsi audekle. Šalia stovėję vyrai žadėjo važiuoti taikiai ir laikydamiesi Kelių eismo taisyklių. „Susėmė, nes buvo milicijos ambicija“, - priminus prieš mėnesį buvusį incidentą DELFI kalbėjo vienas dviratininkas. Pasak jo, policijai ėmus rėkti trauktis į dešinę, minia tąkart specialiai pasuko kairiau.

Dviratininkai skundėsi prastais dviračių takais sostinėje. Kartu jie pastebėjo, kad vairuotojų kultūra pamažu gerėja ir jie ima gatvėse gerbti dviratininkus.

Judėjimo dalyviai akciją vadino „organizuotu atsitiktinumu“, kai kiekvienas atsako už save. Tačiau neoficialiai dviratininkai užsiminė apie savo vedlį – „Franką iš Žvėryno“. Akcijos metu vieni dviratininkai su kolona vyksta iš pat pradžių, kiti iš savo kiemų prisijungia kurioje nors kelionės atkarpoje. Čia pedalus mina ir paaugliai, ir garbaus amžiaus dviratininkai.

DELFI primena, kad šalyse, kur vyriausybės mažiau dėmesio skiria saugaus ir patikimo dviračių transporto plėtrai bei visuomenėje dar išlikęs neigiamas dviračių įvaizdis, didėjantis dviratininkų kiekis peržengė kritinę ribą ir atsirado saviorganizuojantis reiškinys „Kritinė masė“. Prasidėjęs 1992 m. rudenį San Francisko mieste JAV, šis judėjimas greitai išplito po visą pasaulį ir tapo visuotine kas mėnesį vykstančia dviračių bei dviratininkų teisės važiuoti gatve gynimo šventė.

„Kritinė masė“ nėra organizacija ir ji neturi lyderių ar vadovų - tai neorganizuotas atsitiktinumas, kuomet dviratininkai maršrutą pasirenka patys.

Nuo 2005 metų kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį „Kritinė masė“ vyksta ir Lietuvoje. Pradėję Vilniuje, dviratininkai masiškai renkasi jau ir kituose šalies miestuose: Kaune, Šiauliuose, Visagine ir Palangoje. Sostinėje nuolat susirenka keli šimtai įvairaus amžiaus dviratininkų, daugelis atmina po darbo; entuziastai susikonstravo muzikinę garso sistemą ant dviračio, kuris tapo neatsiejamas pasivažinėjimo atributas.

Prisijungti prie dviračių kolonos gali kiekvienas norintis. Tokiais važiavimais norima parodyti, kad dviratis yra sveika, greita, taikinga, pigi transporto priemonė bei atkreipti dėmesį į didėjantį miesto užterštumą ir transporto kamščius. Tokiomis akcijomis daromas spaudimas ir valdžiai, kad ši plėstų dviračių takų infrastruktūrą ir drauge mažintų aplinkos taršą.