Tuo tarpu dviratininkai policiją kaltina teisių pažeidinėjimu ir sulaikymą sieja su pasikeitusia Vilniaus valdžia.

Vilniuje ties Jogailos gatvės ir Gedimino prospekto sankryža policijai gaudant dviratininkus kurį laiką buvo užtvertas eismas.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas DELFI aiškino, kad penktadienį vykdytas reidas prieš nedrausmingus motociklų ir mopedų vairuotojus. Jo metu gauta informacija, kad apie 100 dviratininkų važiuoja gatvėmis ir kelia chaosą.

„Iš pradžių bandėme koloną lydėti geruoju, kad jie važiuotų pagal kelių eismo taisykles, jie policijos pareigūnų reikalavimams nepakluso, per tą laiką atsirinkome veiksmo organizatorius ir penkis priekinius dviratininkus sulaikėme“, - teigė M. Putrimas.

Pareigūno teigimu, dviratininkai sulaikyti už KET, numatančių važiavimą dviračiais, pažeidimus – reikia važiuoti dviračių takais, o jei jų nėra, pagal kelkraštį. Tuo tarpu dviratininkai, anot M. Putrimo, važiavo užimdami visą važiuojamąją dalį. Dviem ar trims dviratininkams iškeltos administracinės bylos už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą – nepaklusimą važiuoti pagal KET ir priešinimąsi sulaikant.

Nusižengę dviratininkai bus nubausti administracine tvarka. M. Putrimo teigimu, minėti dviratininkai baudžiami ne pirmą kartą.

„Chaotiškai kažkur susirenka grupė, kuri savi anarchiniu elgesiu, nepaisydami taisyklių, važiuoja gatve, blokuodami automobilių eismą. Dažniausiai jie tokių renginių nederina nei su mumis, nei su miesto savivaldybe“, - teigė policijos atstovas. Pasak jo, iš anksto suderinę su savivaldybe ir lydimi policijos, važiuodami ne toliau kaip per metrą nuo šaligatvio, ne piko metu ir netrukdydami kitiems dviratininkai galėtų miestą apvažiuoti ir kelis kartus.

Dviratininkai: tai - teisių pažeidimai

Kaip teigiama žygio dalyvio Vilniaus universiteto dėstytojo Ramūno Janavičiaus pareiškime žiniasklaidai, dviratininkai suimti Gedimino pr. ir Jogailos g. sankryžoje policijos mašinoms užblokavus eismą. Pranešime teigiama, kad „šeši policijos mašinų ekipažai, persekioję taikią dviratininkų koloną, ryžosi desperatiškam negarbingam veiksmui“. R. Janavičius tikina pats vos išvengęs susidūrimo su policijos automobiliais jiems pradėjus skersuoti gatvę.

Atvejis pareiškime vadinamas ne tik dviratininko, bet ir žmogaus orumo bei teisių pažeidimas. „Ar kas nors suima automobilių kamščiuose stovinčius vairuotojus, jei jų gausybė sulėtina eismą?“, - klausima pareiškime.

„Nenorėčiau visko politizuoti, tačiau toks incidentas įvyko pirmą kartą per dvejus metus, kaip tik po pokyčių sostinės savivaldybėje. Šį įvykį nesąmoningai norisi prilyginti gana paplitusiam būdui parodyti savo pareigybinę viršenybę: užėmus aukštesnes pareigas yra atleidžiamas iš darbo koks nors darbuotojas, taip įbauginant kitus“, - rašoma laiške.

Kito mėnesio paskutinį penktadienį keli šimtai susirinkusių dviratininkų vėl ketina važiuoti sostinės gatvėmis.

Judėjimas – už teisę dviratininkams važiuoti gatve

Pranešime rašoma, kad šalyse, kur vyriausybės mažiau dėmesio skiria saugaus ir patikimo dviračių transporto plėtrai bei visuomenėje dar išlikęs neigiamas dviračių įvaizdis, didėjantis dviratininkų kiekis peržengė kritinę ribą ir atsirado saviorganizuojantis reiškinys „Kritinė masė“. Prasidėjęs 1992 m. rudenį San Francisko mieste JAV, šis judėjimas greitai išplito po visą pasaulį ir tapo visuotine kas mėnesį vykstančia dviračių bei dviratininkų teisės važiuoti gatve gynimo šventė.

„Kritinė masė“ nėra organizacija ir ji neturi lyderių ar vadovų - tai neorganizuotas atsitiktinumas, kuomet dviratininkai maršrutą pasirenka patys.

Nuo 2005 metų kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį „Kritinė masė“ vyksta ir Lietuvoje. Pradėję Vilniuje, dviratininkai masiškai renkasi jau ir kituose šalies miestuose: Kaune, Šiauliuose, Visagine ir Palangoje. Sostinėje nuolat susirenka keli šimtai įvairaus amžiaus dviratininkų, daugelis atmina po darbo; entuziastai susikonstravo muzikinę garso sistemą ant dviračio, kuris tapo neatsiejamas pasivažinėjimo atributas.

Prisijungti prie dviračių kolonos gali kiekvienas norintis. Tokiais važiavimais norima parodyti, kad dviratis yra sveika, greita, taikinga, pigi transporto priemonė bei atkreipti dėmesį į didėjantį miesto užterštumą ir transporto kamščius. Tokiomis akcijomis daromas spaudimas ir valdžiai, kad ši plėstų dviračių takų infrastruktūrą ir drauge mažintų aplinkos taršą.

R. Janavičius piktinasi, kad kuomet „Kritinėje masėje“ nesibodi dalyvauti pats Vengrijos prezidentas, dviratį mina Kauno meras, Vilniuje dviratininkai yra areštuojami. „Paradoksalu, tačiau išvažiavęs penktadienio vakarą į Vilniaus centrą gali būti staiga suimtas policijos už viešosios tvarkos pažeidimą ir kartu su dviračiu įgrūstas į autobusiuką grotuotais langais“, - teigia R. Janavičius.