Iš pradžių protestuotojai, rankose laikydami plakatus, būriavosi kiek toliau nuo parlamento, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prieigose. Vėliau A. Terleckas juos Seimo link vedė kviesdamas nebijoti. Skambant armonikai, minia, vedama disidento, traukė „Ant kalno mūrai“ ir kitas lietuvių liaudies dainas.

Beje, A. Terleckas Seimo posėdžio metu buvo įsiveržęs ir į posėdžių salę, iš kur buvo išprašytas apsaugos. Parlamentarus jis kaltino tautos apvogimu.

„Bailiai, išeikite!“, - vienas per kitą rėkė protestuotojai. Greitai jie per Seimo priimamojo duris įsiveržė į Parlamento rūmus, tačiau toliau jiems kelią pastojo apsaugos punktas.

Trūkstant oro, minia giedojo „Marija, Marija“, grūmojo kumščiais ir reikalavo Seimo narių. „Pečeliūną duokit čia“, - šūkavo moterys. „Komunistai, banditai, kagėbistai“, - žodžių nerinko įsiutę žmonės.

Vienas vyras ketino iššaudyti visus komunistus ir šalia Seimo susideginti. „Ne Belarusija, neareštuos“, - vieną senolę veržtis vidun ragino garbaus amžiaus senolis.

Po kurio laiko minia paliko Seimo rūmus ir dainavo jau šalia Seimo.

Protestuotojų nepabūgo Tėvynės sąjungos (konservatorių) atstovas Jurgis Razma. Pastarasis apgailestavo, kad konservatorių balsų nepritarti rentoms neužteks.

„Adamkus kaltas, Adamkus, jam vakar reikėjo Seimą paleisti“, - Seimo link grūmodamos kumščiais rėkavo pensininkės. Žmonės kaip tik išmanė piktinosi rentų užsimaniusiais Seimo nariais. „Vieniems renta – kitiems lenta“, „Seimūne, nebūk tautos kraujasiurbiu“, „Seimui reikia rentos kaip mergos“, - mirgėjo užrašai plakatuose.

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ kvietė pasirašyti prieš rentas ir žadėjo šiuos parašus perduoti Prezidentui. Kartu su profesinių sąjungų atstovais, čia apmaudą reiškė Pensininkų partijos nariai. Nuo vidurdienio prie Seimo ketino protestuoti Sąjūdžio atstovai.