„Kadangi komitetas daug nagrinėjo, kaip galima elgtis su tuo paruoštu didžiuliu atliktu darbu, dalimi stenogramų ir jų priėjimu platesnei visuomenei, ir vykdant Seimo valdybos nutarimą ir įvertinus visus įstatymus, tai dalis komiteto narių kreipėsi į mane, kaip ir reikia pagal statutą - penki žmonės, kad būtų sušauktas neeilinis posėdis šiandieną. (...)

Kvorumas buvo, įvyko balsavimas ir buvo nuspręsta nuimti nuo dalies parlamentinio VSD veiklos tyrimo stenogramų žymą „slaptai“. Nuėmus šią žymą, ta dalis stenogramų apie 187 puslapiai taps vieša, prieinama visuomenei“, - antradienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius.

Pasak A.Matulevičiaus, šis NSGK sprendimas priimtas įvertinant ir prezidento, premjero bei Seimo pirmininko viešus raginimus dėl parlamentinio tyrimo medžiagos paviešinimo.

Iš viso parlamentinio tyrimo medžiagos apimtis - apie pusantro tūkstančio puslapių, iš jų išslaptinti 187 puslapiai.

Anot A.Matulevičiaus, priimant sprendimą būta diskusijų dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų, tačiau galiausiai nuspręsta, kad toks sprendimas įstatymui neprieštaraus.

VSD pažymose - “Dujotekana”, R.Stonys ir A.Januška

Iš 6 - uoju numeriu pažymėtoje stenogramų matyti, kad tai greičiausia buvusio VSD kontržvalgybos vadovo Vytauto Damulio liudijimas.

Pareigūnas nurodo konkrečias VSD kontržvalgybos valdybos rengtas pažymas, jų numerius, kurios Seimui prašant VSD vadovybės taip ir nebuvo patektos komitetui. 2006 m. sausio 29 d. buvo parengta pažyma „Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas“, vasario 13 d. - pažyma „Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas“, vasario 28 d. - pažyma „Dėl „Lietuvos geležinkelių“ liberalizavimo“ , kovo 16 d. - pažyma „Dėl pretendentų įsigyti „Mažeikių naftos“ akcijas“, gegužės 11 d. - pažyma „Dėl „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo“ , birželio 21 d. pažyma „Dėl naujos koalicijos Seime formavimo“, liepos 27 d. - pažyma „Dėl Seimo narės A.Staponkienės“, liepos 28 d. pažyma „Dėl Seimo nario V.Orechovo“, rugsėjo 11 d. - pažyma „Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių“, rugsėjo 15 d.- pažyma „Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo“, 2006 m. rugsėjo 15 d. - pažyma „Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje“.

Būtent šiose pažymose, anot pareigūno, pateikta aprobuota informacija apie galimus neskaidrius , korupcinius dujų tiekėjos bendrovės „Dujotekana“, jos vadovo Rimando Stonio ryšius su pareigūnais, politikais ir „Rusijos įtaka Lietuvos vieniems ar kitiems procesams“.

Visos šios pažymos, anot pareigūno, buvo pateiktos VSD vadovybei, tačiau toliau niekur nenukeliavo, nors jos buvo rengtos be kita ko ir valstybės vadovams informuoti.

Pareigūnas čia pat aiškina, jog kontržvalgybos „viena iš funkcijų yra tirti, galbūt korupcija neįeina į funkcijas, bet įtaką kitų valstybių Lietuvos vidaus ir išorės gyvenimui, politiniams procesams, kitų valstybių kaip institucijų ir tarp jų per specialiąsias tarnybas, tokie procesai yra tiriami“.

Parlamentarų klausiamas, ar krovinių pervežimo geležinkeliu liberalizavimas nebuvo nenaudingas valstybei, neva siekiant galutinai sunaikinti Klaipėdos uostą, liberalizuoti atšaką į Kaliningradą, kurią privatizuotų ir ji pereitų į Rusijos rankas, pareigūnas nepaneigia šios informacijos.

Anot pareigūno, iš minėtų pažymų matyti ir darytina prielaida, „kad turėjo būti (…) panaši įmonė, kaip dabar yra „Dujotekana“, kuri yra rusiško kapitalo įmonė ir negali paimti į savo rankas viso šito tranzito klausimo ir krovinių gabenimo, ir visas pelnas… Ta įmonė yra įsteigta, jai dabar vadovauja fiktyviai, pusiau fiktyviai, kaip vadovas skaitosi R.Stonio sūnus, kiek žinau, ji licenciją šiandien yra gavusi. Bet kadangi Seime yra priimtos atitinkamos pataisos, tai…“.

Minėtos pažymos, anot pareigūno, parengtos patikrintos informacijos pagrindu. O tyrimas dėl “Dujotekanos” pradėtas gavus “labai rimtą kontržvalgybinį signalą”.

“(…)Šitas konkrečiai tyrimas, kuris susijęs su „Dujotekana“ ir Stoniu, buvo pradėtas labai rimtu, kontržvalgybiniu signalu, tikrai labai rimtu, kai užsienio pilietis verbavo aukštas pareigas užimančius mūsų pareigūnus, mes pradėjome tirti tą pilietį ir paskui iš to piliečio išėjom ir ant Stonio, ir ant visko, tai yra pasekmė mūsų atliekamo kontržvalgybinio tyrimo. Bet paskui, kada buvo tiriami Stonio ryšiai ir jo darbai, tai tuos klausimus ir apie 2K, ir apie visą įtaką, rasite tose pažymose”, - liudijo pareigūnas.

Kitas apie VSD pažymas, susijusias su tyrimu dėl “Dujotekanos”, liudijęs pareigūnas teigia priešingai, esą informacija pažymose netiksli ir nepatikrinta: “Noriu pasakyti, netikėkite tuo taip, kaip tai parašyta, kaip jums sako. Kadangi tas, kas sako, jis puikiai suvokia, kad jis to nepatikrino, tai neišbaigtas reikalas.

A.Pocius turėjo negauti leidimo dirbti su slapta informacija?

Pareigūnas, atsakydamas į parlamentarų klausimus, užsimena, kad 1998 m. prieš dabartiniam VSD vadovui Arvydui Pociui pereinant dirbti iš prokuratūros į VSD, jau tuomet buvo žinoma apie A.Pociaus priklausymą KGB rezervui.

“Tuo metu buvo pažiūrėta medžiaga apie… tas rezervo klausimas… buvo surašyta paslapčių apsaugos padaliniui pakankamai išsamiai visa tai, nes analogiškais atvejais visą laiką būdavo paslapčių subjektui duodamas atsakymas, kad nerekomenduojame suteikti. Kiek aš žinau, iš pradžių mūsų paslapčių skyrius buvo parengęs tokį patį neigiamą atsakymą, bet paskui buvo perrašytas ir parašyta, kad Saugumo departamentas duomenų neturi. Tai čia buvo toks pirmas dalykas”, - liudijo pareigūnas.

Vėliau, anot pareigūno, A.Pocių skiriant VSD direktoriaus pavaduotoju, tuometinis VSD vadovas Mečys Laurinkus esą nusprendė, jog visuomenė apie A.Pociaus priklausymą KGB rezervui nesužinos, valstybės vadovai esą buvo su šia informacija supažindinti.

“Antras dalykas, kuris buvo, tai buvo, kada A.Pocius buvo skiriamas į pavaduotojo vietą. Aš tai sužinojau, kiek paskui man pasakė, kad tai buvo iš viso departamente paslaptis, kad kuo mažiau žinotų, kol jis nepaskirtas. Sužinojau jau internete, „Delfi“ ar BNS perskaičiau, turėjau atsišvietęs tą visą bylą, atėjau pas Laurinkų ir sakau, direktoriau, negerai, vis tiek visuomenė… Viskas gerai, niekas apie tai daugiau nežinos, valstybės vadovai yra su tuo supažindinti. Tuo ir baigėsi”, - pasakojo pareigūnas.

Prieš kelis metus kilus vadinamajam KGB rezervistų skandalui, kurio epicentre atsidūrė jau VSD direktoriumi buvęs A.Pocius ir užsienio reikalų ministras A.Valionis, anot pareigūno, įtaką dėl Liustracijos komisijos sprendimų esą darė tuometinis URM valstybės sekretorius Albinas Januška.

M.Laurinkaus pavedimu, anot pareigūno, buvo liepta nutraukti visus vidinius kontrolinius patikrinimus VSD Klaipėdos apygardoje.

“O paskutinis lašas buvo, nuo kada jau į tą kažkokią grupę mus paskyrė vadovai, tai buvo tada, kada buvo konfliktas su Klaipėdos apygarda, apie kurią „Laisvas laikraštis“ kažkodėl kiekvieną kartą rašo ir rašo. Kada mes buvom nuvykę ten atlikti kontrolinio patikrinimo ir kada jau pradėjome daryti kontrolinius susitikimus ir su šaltiniais, kurie dirbo tame tyrime, sulaukėme skambučio iš direktoriaus, kad nutrauktume visus patikrinimus ir grįžtume į Vilnių”, - pasakojo pareigūnas.

Pas A.Pocių - naktiniai žurnalistų vizitai

15 - ojo NSGK posėdžio stenogramose - VSD pareigūno - budėtojo liudijimai atskleidžia glaudų VSD vadovo bendravimą su kai kuriais žurnalistais. VSD budėtojas nurodo, jog vieną vakarą apie 19 val. pas A.Pocių atvyko „Lietuvos ryto“ žurnalistė, kuri pas VSD vadovą užtruko iki beveik 2 val. nakties.

„Atėjo žurnalistė Vyšniauskaitė, generalinis direktorius paskambino, įspėjo, kad ateis žurnalistė, ir nurodė palydėti iki jo kabineto. Ir ji atėjo, ir mes ją palydėjome. Kada ji išėjo? Aš dabar neatsimenu. Ta prasme, kažkur labai vėlai, jau buvo naktį, antra, trečia valanda“, - prisiminė pareigūnas.

Pareigūnas patvirtino, jog vėliau jam krito į akis tai, jog „po to apsilankymo ir buvo straipsnis („Lietuvos ryte“ - DELFI) dėl pono Pociūno (Vytauto Pociūno, Breste tragiškai žuvusio VSD pareigūno -DELFI) santykių su kita moterim“.

„Gazpromo“ įtakos ir valstybė valstybėje?

Tame pačiame NSGK 2006 m. spalio 26 d. posėdyje liudijęs kitas vienas iš nušalintųjų VSD pareigūnų pasakoja apie VSD vienos iš valdybų buvusį atliekamą ilgalaikį tyrimą, apie įsivyravusią „valstybės valstybėje“ sistemą, „Gazpromo“ įtakas Lietuvoje per atskirus pareigūnus, „Dujotekaną“.

„Tas tyrimas… dabartiniu metu iškilo didelė grėsmė būti atskleistai tai sistemai, kuri yra sukurta šitų žmonių, kurie atstovauja „Gazpromo“ interesams. Didelė grėsmė sužlugti šitai sistemai. (...) Grėsmė pirmas dalykas, dėl to, kad mes vykdome operatyvinį tyrimą ir mes praktiškai įėjome į realizavimo etapą, apie tai žinoma ir vadovybei, ir visiems kitiems. Ir dėl to, kad yra parlamentinio tyrimo komisija, kuri aiškinasi“, - pasakoja pareigūnas.

Anot jo, 2006 m. sausio mėn. pradžioje iš vienos tyrimo bylos buvo išskyrta medžiaga dėl „Dujotekanos“, nes įvertinus tą visą medžiagą buvo nustatyta, „kad iš tikrųjų yra grėsmė nacionaliniam saugumui, yra požymių, kad yra vykdoma priešiška veikla“.

Buvo sudarytas veiksmų planas, siekiant išsiaiškinti, kokie asmenys Rusijos kompanijos „Gazprom“, taip pat geležinkelių kompanijos, taip pat Kremliaus asmenys yra atsakingi už Rusijos interesų energetikos sektoriuje įgyvendinimą Lietuvoje, taip pat - kas atstovauja šiems asmenims ir šioms struktūroms Lietuvoje, kaip Lietuvos atstovai gauna nurodymus, kaip jie derina klausimus su žmonėmis, kurie yra Rusijoje ir kurie yra artimi Kremliui.

„Jūs žinote, apie ką kalbu, kalbu apie Jakuniną (Vladimirą Jakuniną - buvusį Rusijos transporto ministrą - DELFI), šitas variantas įrodomas pilnai. Šitie asmenys, kurie atstovauja Rusijos kompanijoms Lietuvoje, įgyvendindami įvairius projektus energetikos sektoriuje, daro įtaką valstybinėms institucijoms, (...) renka informaciją, taip pat tą informaciją, kuri ir sudaro valstybės paslaptį, apie vykstančius politinius, ekonominius procesus, jeigu jie reikalingi tuo momentu įgyvendinti“, - pasakojo tyrimą vykdęs pareigūnas.

Tie patys asmenys, anot pareigūno, finansuoja visuomenines organizacijas, kurios yra lojalios Rusijai, kai kurias politines partijas, tiksliau - daugiau finansuoja atskirus politikus.

„Jie formuoja, kada jiems iškyla būtinybė, tai taip pat yra užfiksuota, formuoja visuomenės nuomonę išnaudodami kaip įrankį mūsų žiniasklaidą. Tai yra daugiausia „Respublika“, „Lietuvos rytas“. Aš kalbu, atsiprašau, mes visi turime leidimus, todėl kalbu atvirai. Čia ne žiniasklaidai, bet tai yra faktai. Slaptas tyrimas. Pagal visus šituos punktus, pagal visas šitas kryptis, tyrimo metu, kuris tęsiasi mažiau negu metai, nors tas tyrimas šių asmenų atžvilgiu, šios įmonės atžvilgiu iš tikrųjų buvo tęsiamas, kada aš dirbau vienoje valdyboje, irgi tyrėme, ir kada perėjau į kitą valdybą, išskyrė medžiagą, ir tas tyrimas tęsėsi toliau“, - pasakojo pareigūnas.

Kaip yra daroma minėta įtaka, anot pareigūno, buvo galima pamatyti stebint pačias pelningiausias šakas - „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo procesą ir procesus, susijusius su geležinkeliais, tranzito perėmimu, pačios pelningiausios šakos.

„Visuose šituose veiksmuose labai aktyviai dalyvavo „Dujotekanos“ atstovai, labai aktyviai įtakojo valstybės tarnautojus, ministerijos tarnautojus, Vyriausybėje ir stengėsi įgyvendinti savo projektus. Kiekvieną savo naują projektą, naują dalyką jie derindavo su Maskvoje gyvenančiais žmonėmis, su tuo pačiu Jakuninu ir su kitais asmenimis, taip pat yra užfiksuota. Prasiskleidė taip pat, kaip yra daroma įtaka, kada buvo kuriama, sudaroma nauja koalicija. Čia jų visa esmė, būtent sudaryti sąlygas ateityje geriau ir greičiau įgyvendinti savo interesus negu kiti, tai yra pastatyti savo žmones, tuos, kurie yra palankūs, lojalūs jiems, atitinkamose vietose. Toje byloje taip pat yra užfiksuota apie kai kurių tokių žmonių, aišku, ne ypač aukštų pareigūnų, bet reikiamose vietose jau, aš kalbėsiu saugumietiškai, atleiskit, infiltruotų“, - teigė pareigūnas.

„Dujotekana“ - priedangos įmonė

„(...) Įvyko kova tarp dviejų stovyklų - „Gazpromo“, esančio Lietuvoje, Riazanovo, viceprezidento „Gazpromo“, Milerio pavaduotojo, tai vienos stovyklos atkarpa, ir Jakunino, kuris visiškai lyg ir neturi nieko bendro su „Gazpromu“, o yra geležinkelių vadovas, nors jis gauna kvotą, įvyko kova dėl Kauno termofikacinės elektrinės, įvyko arši kova. Esmė šios kovos yra ta, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. Rusija pagal Rusijos įstatymus atsisako įmonių tarpininkių, negali būti įmonių tarpininkių, gali būti tik antrinės įmonės, tai vadinasi, kad tik ta, kurioje „Gazpromas“ turi akcijų. Lietuvoje antrinė įmonė yra „Lietuvos dujos“, taip pat yra Kauno termofikacinė elektrinė. Įvyko kova ir šioje kovoje buvo aktyviai panaudotas įrankis, kuris mus labai nustebino, nors mes ir jautėme, bet mes nedirbome, kaip čia pasakyti, prieš žmones, kur mums ir nepriklauso dirbti, tai Imuniteto tarnybos, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, vadovaujantys asmenys“, - pasakojo pareigūnas.

Praėjusių metų vasarą, surinkus visą šitą informaciją ir nustačius, kad galimai daroma žala valstybei, tyrimą atlikusioje valdyboje buvo nuspręsta paruošti vadinamąjį realizavimo planą, t.y. paruošti dokumentus teismui dėl UAB „Dujotekana“ , kaip priedangos įmonės, veiklos neutralizavimo.

Anot pareigūno, buvo nustatyta, kad „Dujotekana“ buvo įkurta padedant Rusijos specialiosioms tarnyboms.

„Mes turime vieną dokumentą, kuriame yra kreipimasis į tuo metu buvusį Rusijos Ministrą Pirmininką Putiną dėl tokios įmonės Lietuvoje atidarymo, kaip tarpininkės, kad ji gautų kvotą ir gautų pelną. Tai ten parašyta, pelnas bus panaudotas kam, ir išdėstyta - rusų diasporai palaikyti, visuomeninėms organizacijoms, kurios yra lojalios, parašyta, ir vienas punktas toksai, kad jis sudarys sąlygas kai kurioms Rusijos institucijoms siekti savo interesų Lietuvoje. Aišku, niekas nerašo, kad žvalgyba, ne žvalgyba, mums tai nėra svarbu, žvalgyba, ne žvalgyba, šiuo atveju mums svarbu, koks interesas įgyvendinamas. Šis dokumentas pas mus yra“, - pasakoja pareigūnas.

Prie minėto dokumento, rengimo prisidėjo asmuo, išvarytas iš vienos valstybės už šnipinėjimą dėl partnerių suteiktos informacijos, kurią buvo gavęs ir Lietuvos VSD.

Minėtas asmuo buvo išvarytas iš Lietuvos už savo neteisėtą veiklą, priešišką Lietuvos interesams.

„Šis žmogus būtent ir siuntė šitą raštą ir jį derino su ambasados darbuotojais. Dėl to galiu daryti išvadą, kad šios įmonės įkūrimas yra susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis“, - teigia pareigūnas.

Įsibėgėjus VSD tyrimui, pradėjus konkrečių žmonių apklausas, informacija apie tyrimą pasiekė ir tiriamuosius.

Vėliau dėl neaiškių priežasčių, anot pareigūno, tyrimo byla iš jo valdybos buvo perimta, buvo sudaryta darbo grupė.

„Todėl, kad vienoje pažymoje, apie kurią kalbėjau dėl Kauno termofikacinės elektrinės yra minimi mūsų pareigūnai, pokalbiuose konkrečiai nesakomas vardas, pavardė, bet yra daug faktų, pagal kuriuos galima taip tvirtinti tvirtai, o jeigu reikia, yra įrodymų, tai yra žmonės, nes ten dalyvavo tuose įvykiuose daug žmonių, kurie šnekės ir kurie kalbės. Iš tų žmonių dalyvauja toje pačioje darbo grupėje, kuri vertina, atitinka ar neatitinka teiginiai turimą informaciją. Kaip jūs galvojate, kaip jie įvertins tą informaciją? Subjektyviai ar objektyviai?“, - svarsto pareigūnas.

Buvęs nušalintasis pareigūnas čia pat teigia, jog jo manymu, minėta byla ją perėmus iš esmės buvo sužlugdyta.

DELFI skelbia paviešintų stenogramų tekstus.