Pasak K.Prunskienės, prašant paankstinti tiesiogines išmokas, Vyriausybės nutarimas dėl ekstremalios padėties labai svarbus pagrindimas.
Ministerija taip pat svarsto būtinumą padidinti tiesiogines išmokas už pasėlių plotus ir produkciją iki Europos Komisijos leidžiamos maksimalios ribos naujoms ES narėms.
„Šiemet tiesioginės išmokos galėjo būti mokamos iki 65 proc. nuo ES lygmens, deja, biudžetas mums leido numatyti ne daugiau 62 proc. Tam tikslui reikėtų iš biudžeto papildomai 83 mln. litų. Tas sušvelnintų situaciją žemdirbiams bendrai", - šią savaitę yra sakiusi žemės ūkio ministrė.
Kitąmet žemdirbiai turėtų sulaukti ir 50 proc. tiesiogiai dėl sausros patirtų nuostolių padengimo iš valstybės biudžeto.
Paskutiniais Lietuvos žemdirbystės instituto ir žemdirbių savivaldos tyrimų duomenimis, dėl žiemos speigų ir sausros šių metų žemės ūkio augalų pasėlių ir kitų naudmenų derliaus ir pajamų nuostoliai, lyginant su paskutinių trejų metų vidurkiu, yra didesni nei 30 proc. ir išankstiniais skaičiavimais sudaro 623,7 mln. litų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, stichinė sausra užfiksuota 10-yje iš 20-ies Lietuvoje esančių hidrometeorologijos stočių.
Preliminariais Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, žemdirbių patirti nuostoliai viršija 620 mln. litų, praktiškai visos pasėlių kultūros ir pievos nukentėjo.
„Dabar, kai prasidėjo dar ir liūtys, nuostoliai gali būti dar didesni, nes šiaip jau menki javai dar suplukdomi, pasunkėja derliaus nuėmimas. Mažiau nuostolių, nei dabar paskaičiuota, tikrai nebus", - kalbėjo K.Prunskienė.
Premjeras akcentavo, kad Žemės ūkio ministerija kartu su socialiniais partneriais priimtų sprendimą, kokia draudimo sistema žemės ūkyje ateityje bus naudojama apsaugoti nuo tokių situacijų.
„Deja, klimatas Lietuvoje toks, kad tai sausros, tai liūtys, tai nušąla. Todėl labai svarbu tokią draudimo sistemą turėti. Negalės visą laiką būti tokia situacija, kad mes turėsime papildomai kompensuoti iš papildomų šaltinių biudžete", - teigė G.Kirkilas.
Žemės ūkio ministerija taip pat svarsto rinkos reguliavimo lėšas, naudojamas intervenciniams supirkimams, kurių šiemet gali neprireikti, pritaikyti mėsos sektoriuje.
„Priverstinis skerdimas ir atsiradę pertekliniai skerdienos kiekiai, kurių perdirbėjai, jei ir gali perdirbti, negali greitai parduoti rinkoje, galėtų būti saugomi, dengiant saugojimo nuostolius", - teigė K.Prunskienė.
Be to, Vyriausybė svarstys grąžinti į Aplinkos ministerijos struktūras prieš penketą metų panaikintas agrometeorologijos tarnybas.
G.Kirkilas perspėjo prekybininkus, kad jie nesinaudotų susidariusia padėtimi dėl sausros, tarkime, nebrangintų duonos gaminių, kuriems kepti naudojami dar ankstesnių metų grūdai.
„Čia turėtų pasižiūrėti Konkurencijos tarnyba, dažnai matau, kad prisidengiama problemomis žemės ūkyje ir pradedamos kelti kainos", - teigė premjeras.