Pasak politologų, mažėjantis rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičius rodo, kad partinė sistema stabilizuojasi, žmonės nebelaukia gelbėtojų, daugiau dėmesio skiria skelbiamoms politikų vertybėms.
„Mes matome, kad šiuose rinkimuose dalyvaus 14 sąrašų, 16 partijų, dvi partijos susijungusios į koalicijas. Praėjusiuose rinkimuose buvo 18 sąrašų, partijų buvo 22, ten irgi buvo jungiamasi į koaliciją, kelios partijos sudarė vieną didelę koaliciją“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas sako, kad Lietuva artėja prie senų partinę sistemą turinčių Europos valstybių, tačiau ten dažniausiai rinkimuose dalyvauja 7-8 partijos, o Lietuvoje įregistruotų partijų skaičius rodo, kad ateityje jų dar mažės.
Politologų teigimu, partinės sistemos stabilizacija išryškėjo dar praėjusiuose Seimo rinkimuose.
„Partinės sistemos stabilizacija ryškėjo jau nuo praeitų Seimo rinkimų, kai atėjo „Drąsos kelias“, kuris surinko žymiai mažiau balsų negu anksčiau susikūrusios partijos prieš rinkimus, ir tai leido prognozuoti, kad išliks pačios stipriausios politinės partijos – socialdemokratai, konservatoriai, liberalų sąjūdis, na, ir galbūt „Darbo partija“, o „Tvarka ir teisingumas“, mano nuomone, turėtų su laiku išnykti“, – sakė politologė Jūratė Novagrockienė.
Pasak politologės, šiems rinkimams labiausiai koją pakišo korupcijos skandalas, po kurio smuko Liberalų sąjūdžio populiarumas ir į šios partijos vietą reitinguose pakilo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Valstiečių partija ir žalieji iš tikrųjų nėra naujas žaidėjas, tačiau turi žymiai daugiau galimybių dabar, labiausiai dėl Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalo“, – aiškino J. Novagrockienė.
Šiuose rinkimuose daugelis partijų pristatė gausesnius nei anksčiau narių sąrašus. Tačiau politologai šį faktą vertina skeptiškai. Esą žmonės, įstoję į partijas, tikisi prasmukti į Seimą, savivaldybes ar tiesiog lengviau susirasti darbo mažesniuose Lietuvos miesteliuose.