Atrodo, kad gilėjančios politinės krizės pabaigos Armėnijoje nesimato. Opozicijos lyderiui Nikolai Pašinianui trūksta balsų, kad būtų išrinktas vadovauti vyriausybei, o protestuotojai vėl eina tęsti protestų į gatves.
Savo karinę bazę Armėnijoje turinti Rusija žada nesikišti, tačiau ketvirtadienį aukšto rango Jerevano pareigūnai buvo priimti Maskvoje.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko su savo Armėnijos kolega Eduardu Nalbandianu, o Kremliaus pareigūnai surengė derybas su vicepremjero pareigas einančiu Armenu Gevorkianu.
„Pranešu, kad naujo ministro pirmininko rinkimų klausimas bus nagrinėjamas gegužės 1 dieną“, – paskelbė parlamento pirmininkas Ara Bablojanas sostinėje Jerevane.
Pasak Eduardo Šarmazanovo, daugumą parlamente turinčios Respublikonų partijos atstovo, yra „realu“, kad naujasis premjeras ir bus išrinktas gegužės 1-ąją.
Tikimasi, kad po to Armėnija rengs naujus parlamento rinkimus.
2,9 mln. gyventojų turinčios Armėnijos lyderis Seržas Sargsianas pirmadienį pasitraukė iš neseniai užimto premjero posto po kelias dienas trukusių taikių protestų šalyje.
Opozicija kaltina 63 metų S. Sargsianą bandant išsaugoti valdžią pasibaigus 10 metų trukusiam jo prezidentavimui, per kurį jis nesprendė daugybės šalies problemų.
„Nenuspėjama padėtis“
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas išreiškė viltį, kad opozicijai ir valdžios pareigūnams pavyks pasiekti „kompromisą“.
D. Peskovas sakė, kad kilusi krizė yra Armėnijos „vidaus reikalas“, tačiau priminė apie Rusiją siejančius „tvirtus ryšius“ su šia šalimi.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pranešė, kad Rusijos ir Armėnijos diplomatijos vadovai aptarė padėtį Kalnų Karabache – regione, dėl kurio Baku ir Jerevanas vaidijasi nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pradžios ir kurį tarptautinė bendruomenė laiko Azerbaidžano teritorija.
Stebėtojai perspėja, kad kilusi krizė gali destabilizuoti padėtį Maskvai palankioje Armėnijoje, kuri jau ne pirmą dešimtmetį yra įsivėlusi į teritorinį ginčą su Azerbaidžanu.
Rusijos vadovas V. Putinas trečiadienį per pokalbį telefonu su Armėnijos prezidentu Armenu Sargsianu paragino abi stovyklas rodyti santūrumą.
Tuo metu Rusijos ambasados Jerevane pareigūnai buvo susitikę su 42 metų N. Pašinianu.
Opozicijos koalicija „Išeitis“ (Jelk) N. Pašinianą paskyrė savo kandidatu į premjero postą, tačiau trečiadienį jam pritrūko 13 balsų. Kandidatui reikėjo mažiausiai 53 balsavusiųjų paramos.
„Sunku pasakyti, ar šaliai pavyks išbristi iš šio chaoso gegužės 1-ąją“, – sakė apžvalgininkas Ervandas Bozojanas.
„Padėtis yra labai nenuspėjama“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad politinės partijos veda karštligiškas derybas už uždarų durų.
Pasak kito apžvalgininko Stepano Safariano, nors Respublikonų partijos branduolys trauktis neketina, jis neatmeta galimybės, kad kai kurie šios partijos parlamentarai gali balsuoti už N. Pašinianą.
„Naujoji Armėnija“
Protestuotojai žada nesitraukti iš gatvių, kol Respublikonų partija neužleis valdžios.
„Jeigu Respublikonai nenori išeiti patys, mes juos priversime“, – sakė 38 metų kirpėja Anna Mkrtčian Jerevano centre.
N. Pašinianas perspėjo, kad opozicija gali boikotuoti pirmalaikius parlamento rinkimus, jeigu vyriausybė iškels Respublikonų partijos kandidatą.
„Jeigu Respublikonų partija išdrįs iškelti kandidatą, tauta nedelsiant apsups parlamentą“, – pareiškė jis.
N. Pašinianas pakartojo, kad naujasis kandidatas turi būti „tautos kandidatas“ ir pridūrė, kad pats norėtų vadovauti vyriausybei.
Trečiadienį išaugus įtampai gatvėse buvo dislokuota šimtai policijos pareigūnų ir keletas šarvuotų transporterių, tačiau vėliau policija nusprendė nesikišti ir nepalaikyti nė vienos iš stovyklų.
Prezidentas A. Sargsianas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis atvertė savo istorijos „naują puslapį“.
„Mes gyvename Naujojoje Armėnijoje, – sakė jis. – Visos politinės jėgos, ypač Nacionalinės Asamblėjos atstovai, turi susiderinti, kad nutiestų šį naują kelią, vadovaudamiesi mūsų šalies Konstitucija“.