Lietuvoje viešėjęs Armėnijos užsienio reikalų ministras Edwardas Nalbandianas teigia, kad Turkijos reakcija į Prancūzijos Senato patvirtintą draudimą neigti visus genocidus, tarp jų ir armėnų, buvo perdėta bei atskleidė, kad dega jos kepurė.
Edwardas Nalbandianas
© Reuters/Scanpix

„Turkijos reakcija, mūsų nuomone, buvo perdėtai audringa. Ji tik patvirtina, kad Prancūzijos įstatymas reikalingas ir svarbus. Turkija aiškiai parodė kieno „kepurė dega“. Genocido neigimas iš esmės yra Turkijos valstybės politika, - interviu teigė ministras.

- Laba diena, ministre. Koks Jūsų vizito Lietuvoje tikslas? Kokius klausimus ketinate išspręsti Vilniuje?

- Per pastaruosius kelis mėnesius, tai jau trečias mano vizitas. Buvau Lietuvoje ir lapkritį, ir gruodį, ir dabar štai vėl. Mūsų santykiai pastaruoju metu intensyviai vystosi.

Praėjusiais metais priėmėme Armėnijoje Lietuvos prezidentę, taip pat užsienio reikalų ir švietimo ministrus. Taip pat susitinkame tarptautiniuose forumuose. Labai svarbiu įvykiu laikyčiau Armėnijos ambasados Lietuvoje atidarymą. Tai įvykdėme nepaisydami ekonominių sunkumų. Tai taip pat svarbus sėkmingų santykių rodiklis.

- Be to, Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pripažino mūsų nepriklausomybę, pirmoji atidarė ambasadą Armėnijoje, pirmoji pripažino 1915 m. armėnų genocidą. Taigi, mūsų santykiai istoriniai, juos tiesiog reikia toliau plėtoti.

- Kokiose srityse glaudžiausiai bendradarbiauja Lietuva ir Armėnija?

- Esame pasirašę daugiau kaip 20 susitarimų – tai puikus teisinis pagrindas. Šiuo metu rengiame susitarimus dėl bendradarbiavimo mokslo, darbo santykių ir sveikatos apsaugos srityse, pasirašome susitarimą dėl bendradarbiavimo kultūros srityse.

Kultūrinis bendradarbiavimas klostosi ypač sėkmingai. Praėjusiais metais organizavome Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą Armėnijoje. Netrukus Lietuva bus garbės svečias pas mus rengiamame tarptautiniame teatrų festivalyje.

Be to, šiuo metu stengiamės daugiau dėmesio skirti Lietuvos ir Armėnijos ekonominiam bendradarbiavimui. Daugėja bendrų Lietuvos ir Armėnijos įmonių, mezgasi glaudūs santykiai tarp atskirų verslininkų. Abiejų valstybių vyriausybės pripažįsta ekonominį bendradarbiavimą prioritetu, taigi santykius šioje srityje taip pat siekiama aktyviai plėtoti.

- Armėnija rengiasi artėjantiems parlamento rinkimams. Tarptautinėje bendruomenėje pasigirsta abejonių, ar jie bus tikrai demokratiški. Kokių priemonių ketinama imtis, kad abejonės būtų išsklaidytos?

- Nepasakyčiau, kad yra rimtų abejonių. Pastaruoju metu Armėnijoje įvykdyta daug demokratinių reformų, pataisyti rinkimų įstatymai. Rengdama šiuos pakeitimus Armėnijos vyriausybė bendradarbiavo su ES sąjungos institucijomis.

Ekspertai pokyčius įvertino palankiai, o ES politikai ne kartą yra pareiškę, kad padėtis Armėnijoje keičiasi į gera. Jei kas ir kalbama apie rinkimus Armėnijoje, tai dažniausiai reiškiama viltis, kad rinkimai visiškai atitiks tarptautinius standartus. Toks yra ir pačios Armėnijos tikslas.

- Kai sakote „tarptautiniai standartai“, ką konkrečiai turite galvoje?

- Turbūt neverta čia dėstyti demokratijos abėcėlės. Dar prieš trejus metus į Armėniją pakvietėme ES ekspertus, kurie padeda parengti įvairių sričių, taip pat ir rinkimų, reformas. Tai žmonės, kurie tikrai gerai išmano tarptautinius standartus. Neabejoju, kad Armėnijai pavyks surengti tikrai civilizuotus rinkimus.

Prancūzijos parlamentas patvirtino įstatymą, draudžiantį neigti armėnų genocidą. Šis įstatymas sukėlė Turkijos pasipiktinimą. Kokia Armėnijos pozicija šiuo klausimu?

Visų pirma, norėčiau padėkoti Lietuvai, kuri armėnų genocidą pripažino dar 2005 m. Tai padarė daugelis valstybių ir tarptautinių organizacijų. Prancūzija taip pat pripažino armėnų genocidą dar 2001 m. Dabar priimtas įstatymas tik įtvirtina draudimą neigti visus genocidus, kuriuos Prancūzija yra teisiškai pripažinusi.

Iš esmės kalbama apie Holokausto ir armėnų genocido neigimą. Įstatymą jau patvirtino Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai – Senatas, o įsigalioti jis turėtų pasirašius prezidentui. Tai labai svarbus žingsnis. Taip stiprinama žmogaus teisių apsauga ir užkertamas kelias panašiems nusikaltimams pasikartoti ateityje.

Turkijos reakcija, mūsų nuomone, buvo perdėtai audringa. Ji tik patvirtina, kad Prancūzijos įstatymas reikalingas ir svarbus. Turkija aiškiai parodė kieno „kepurė dega“. Genocido neigimas iš esmės yra Turkijos valstybės politika. Tikėkimės, kad vieną dieną ji pati pripažins armėnų genocidą. Abi tautos norėtų užversti tą skaudų istorijos puslapį. Bet tai galima padaryti tik pripažįstant, o ne neigiant tai, kas iš tikrųjų įvyko.

- Ar nemanote, kad diskusija dėl armėnų genocido nepagrįstai apsunkina Armėnijos santykius su Turkija?

- Turkija laikosi pozicijos, kad tokie įstatymai, koks buvo priimtas Prancūzijoje, gali apsunkinti tarptautinius santykius. Turkija esą didelė ir galinga valstybė ir visi turėtų būti suinteresuoti su ja gerai sutarti. Tai kažkokia korupcija. O Turkijos tvirtinimas, kad panašūs tarptautinės bendruomenės veiksmai pripažįstant armėnų genocidą gali trukdyti normalizuoti santykius tarp Turkijos ir Armėnijos, yra melas.

Jei kas ir trukdo santykius normalizuoti, tai pačios Turkijos pozicija. Tarptautinės bendruomenės nuomone, kamuolys, taip sakant, yra Turkijos rankose. Armėnija savo jau padarė. Dabar Turkija turi ratifikuoti jau pasirašytus susitarimus. Tai ir Vašingtono, ir Paryžiaus, ir Maskvos, ir Briuselio pozicija. Armėnija genocido pripažinimo nelaikė būtina sąlyga santykiams normalizuoti. Bet ir Turkija neturėtų šios problemos laikyti kliūtimi.

Taigi derybas mes pradėjome be jokių išankstinių sąlygų ir mums pavyko sutarti dėl konkrečių dokumentų. Tačiau Turkija atsisako juos ratifikuoti. Tarptautinė bendruomenė nuosekliai laikosi principo, kad sutarčių reikia laikytis. Sutarčių nesilaikanti valstybė negali būti patikima tarptautinių santykių partnere.

- Ar tikite, kad santykius su Turkija pavyks normalizuoti?

- Anksčiau ar vėliau, geriau anksčiau, tai turės įvykti. Armėnija viską daro, kad santykius normalizuotų. Mūsų prezidentas visada laikėsi tokios pozicijos ir pats inicijavo santykių normalizavimą dar 2008 metais. Bet, kaip jau sakiau, Turkija neratifikuoja jau pasirašytų susitarimų. Labai gaila.

- Kita svarbi Armėnijos problema – Kalnų Karabacho konfliktas. Kokie šiuo metu santykiai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano?

- Tarptautinė bendruomenė jau yra pateikusi savo pasiūlymus, kaip spręsti konfliktą. Tai padarė ESBO Minsko grupė. Jos pasiūlymus paskelbė net svarbiausių grupės valstybių prezidentai. Turiu galvoje JAV, Prancūzijos ir Rusijos prezidentus. Armėnija palankiai sutiko šią iniciatyvą. Mes esame pasirengę šiuo pagrindu tęsti derybas. Mes iš esmės pritariame ESBO pozicijai, o iš tarptautinių organizacijų būtent ESBO aktyviausiai dalyvauja sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą.

Reikia pažymėti, kad pastaruoju metu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ypač aktyviai siekė sureguliuoti konfliktą. Būtent jo pastangomis Sočyje įvyko paskutinis Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentų susitikimas. Jo metu nuspręsta, kad derybose dabar svarbiausia susitarti dėl principų, kuriais remiantis bus toliau siekiama sureguliuoti konfliktą.

Prieš tai Azerbaidžano pusė buvo pareiškusi, kad nėra prasmės toliau diskutuoti dėl principų. Jie siūlė iš karto rengti taikos sutartį. Tačiau Minsko grupės nuomone, neįmanoma kalbėti apie konkrečias sutartis, jei šalys net nepajėgia sutarti dėl derybų principų.

- Ar pagrįsti gandai, kad gali kilti naujas karas dėl Kalnų Karabacho?

- Neįmanoma šio konflikto išspręsti karinėmis priemonėmis. Karas niekur neveda. Po visų karų tenka sėsti prie derybų stalo. Todėl prasmingiau tęsti jau pradėtas derybas. Tokia ir tarptautinės bendruomenės nuomonė.

Tai sakė ir D. Medvedevas, ir N. Sarkozy, ir B. Obama. Jie tvirtino, kad būtent dėl kadaise panaudotos jėgos susidarė sudėtinga šiandieninė situacija. Todėl tarptautinė bendruomenė tikrai pasmerks bet kokius bandymus vėl griebtis jėgos.

- Armėnija tradiciškai palaiko gerus santykius su Rusija. Kaip vertinate protesto akcijas Rusijoje? Ar jos gali sukelti esminius politikos pokyčius ir kaip tai paveiktų santykius su Armėnija?

- Mūsų strateginė partnerystė su Rusija plėtojama jau daugelį metų. Mes tikimės, kad šie santykiai tik gerės. To nori abi pusės. Bet Armėnija taip pat palaiko artimus ryšius su ES, labai draugiški santykiai mus sieja su JAV.

Be to, palaikome ryšius su Kinija, Indija, kitomis Azijos valstybėmis. Tradiciškai geri santykiai Armėniją sieja su arabų valstybėmis. Nors šiuo metu ten vyksta sudėtingi politiniai procesai, mes tikimės išlaikyti artimus ryšius su arabų pasauliu.

- Ar manote, kad Rusijoje gali pasikartoti „arabų pavasario“ scenarijus?

- Ne visai tikslus klausimas. Aš daugelį metų gyvenau arabų valstybėse. Jos labai skirtingos. Jas net tarpusavyje sunku lyginti, todėl nereikėtų pokyčių šiose valstybėse vertinti kaip kažkokio vieno scenarijaus. Jau nekalbant apie tai, kad netikslu lyginti arabų valstybes su Rusija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (90)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (87)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (1)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Turkijoje turistus įbaugino siaučiantis virusas (11)

Viešumoje paniką sukėlė informacija apie Turkijoje siaučiantį Koksaki virusą ir jo sukeltos...

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (5)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko...

Atlikėja A. Vedrickaitė susilaukė pirmagimio ir jau išrinko vardą

Žinoma atlikėja Augustė Vedrickaitė kartu su savo širdies draugu Marijumi Šeiboku susilaukė...

Pasižvalgė po azijietiško restorano užkulisius: retas europietis išdrįstų paragauti vietinių pasididžiavimu laikomų patiekalų (4)

Keliaudamas po Pietryčių Aziją sutikau tikrą azijietiškos virtuvės guru Josefą Sagemüllerį....

Šnekos apie emigraciją – tik žodžiai: likę Lietuvoje šie specialistai gauna ir 2 tūkst. eurų (83)

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, visuomenėje plačiai paplitusi...

Archeologai patvirtino: pajūryje iš tiesų rastas kuršių piliakalnis (4)

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių...

Sumaištis Olandijoje: radijo stoties pastate buvo laikomi įkaitai atnaujinta 11.07 (19)

Olandų radijo stotyje 3FM keli žmonės buvo paimti įkaitais. Apie tai ketvirtadienį pranešė...