Armėnija neprieštarauja NATO plėtrai

"Kiekviena šalis turi teisę išsirinkti saugumo sistemą, kuri labiausiai atitinka jos poreikius ir interesus, priklausančius nuo tam tikrų geopolitinių sąlygų", vizito išvakarėse interviu agentūrai BNS sakė V. Oskanianas.

Ministras atkreipė dėmesį, kad Armėnija yra NVS saugumo sistemos narė, tačiau tai jai netrukdo aktyviai bendradarbiauti su NATO pagal Taikos partnerystės programą.

"Tai Armėnijos pasirinktos užsienio politikos praktinė išraiška: papildomumo principas", sakė V. Oskanianas.

Pasak jo, remdamasi šiuo principu, Armėnija palaiko santykius su ES ir kitomis europinėmis struktūromis.

Ministras sakė, kad Armėnija ruošiasi greitai tapti visaverte Europos Tarybos nare ir kitaip integruotis į Europą, todėl jai labai įdomi Baltijos šalių patirtis.

"Šiandien Armėnija juda link visapusiškos narystės Europos šeimoje, ir mums ypač svarbu išstudijuoti Baltijos šalių patirtį bei gauti jų pagalbą", sakė ministras.

Anot jo, Armėnija tikisi aktyvesnio ekonominio bendradarbiavimo, investicijų ir mokslinių bei kultūrinių mainų su Baltijos valstybėmis.

Lietuvoje per dvi dienas V. Oskanianas susitiks su prezidentu Valdu Adamkumi, Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu, premjeru Andriumi Kubiliumi bei užsienio reikalų ministru Algirdu Saudargu.

Numatoma, kad Lietuvos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai pasirašys dvišalę sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, taip pat Lietuvos ir Armėnijos užsienio reikalų ministerijų bendradarbiavimo protokolą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (37)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (36)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (36)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (414)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.