Lietuvos visuomenei būdingas nusivylimas ir savinieka gali būti susiję su staigiu geopolitiniu lūžiu, kai iškovojusi nepriklausomybę mūsų šalis metėsi į Vakarus ir iš geriausios Sovietų Sąjungos respublikos tapo Europos Sąjungos užkampiu. Tokią hipotezę išsakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė, Seime dalyvavusi diskusijoje apie strategiją „Lietuva 2030”.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Kai aš galvoju, kodėl lietuviai yra tokie nusivylę, tokioje saviniekos situacijoje, tai, man regis, šitai yra susiję su geopolitiniu lūžiu, kuris įvyko ir prie kurio mes nesugebėjome prisitaikyti. Sovietų Sąjungoje mes buvome geriausia jos dalis ir visi tą puikiai žinojo: Pribaltika, kas yra Pribaltika – beveik Vakarai. Taip buvo ir filmuose – visur. Ir tai teikė žmonėms pasididžiavimą“, - diskusijoje teigė mokslininkė.

„O kas dabar pasidarė? Mes esame blogiausia Europos Sąjungos, Vakarų civilizacijos dalis, kažkoks užkampėlis, kažkur Rytuose, prie Rusijos. Ir tas provincijos pojūtis labai slegia“, - tęsė A. Ramonaitė.

Jos teigimu, Lietuva tam tikra prasme turi rasti savo vietą Europoje ir geriausiai tam tiktų šalies orientacija į Šiaurės Europos regioną, kurio valstybių visuomenės laikomos sėkmingais pavyzdžiais, nes jose klesti tarpusavio pasitikėjimas. Kadangi Lietuva, anot mokslininkės, pagal visuomenės narių tarpusavio pasitikėjimą tarp Europos Sąjungos valstybių yra viduriuke, tai turime galimybių krypti ir į vieną, ir kitą pusę.

Mąstymas kartais įkalina

Kalbėdama apie strategiją „Lietuva 2030”, kurios bendraautorė yra, A. Ramonaitė pabrėžė, kad joje didžiausias dėmesys skiriamas visuomenės kaitai. Pasak jos, viena vertus, pakeisti požiūrio tašką yra labai gerai, bet, kita vertus, visuomenės kaita yra pats sudėtingiausias ir sunkiausiai paaiškinamas dalykas, nes tiek pavieniai individai, tiek visuomenės dažnai būna įkalinti savo mąstymo struktūrose – sakoma, kad esame tokie, kokie esame, tokia mūsų kultūra, toks mentalitetas.

Ainė Ramonaitė
Ainė Ramonaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Savotiškai esame įklimpę į savo mentaliteto pinkles arba kalėjimą“, - svarstė A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, pastaruoju laikotarpiu sociologų dėmesys nuo individo nukrypo į visuomenes, mat bandoma suprasti, kodėl vienos visuomenės yra sėkmingos, o kitos – ne.

Kaip pavyzdį politologė pateikė amerikiečių sociologo Roberto D. Putnamo knygą „Kad demokratija veiktų“, kurioje nagrinėjama, kodėl Italijos šiaurinė dalis yra pažangesnė nei pietinė, nors į pastarąjį regioną investuojama daugiau lėšų.

A. Ramonaitė teigia, kad bent kiek racionalus žmogus paprastai prisitaiko prie esamos būklės, nes nenori pralaimėti. Tarkime, sąžiningą ir įstatymų besilaikantį šiaurės italą perkėlus gyventi į pietus, tikėtina, jog ilgainiui jis ims elgtis kaip pietiečiai, nes kai visuomenėje masiškai apgaudinėjama bei papirkinėjama, to nedaryti yra paprasčiausiai neracionalu.

Lygiai taip pat tikėtina, jog perkėlus kyšius duoti įpratusį italą į regioną, kuriame visi elgiasi sąžiningai, ilgainiui jis irgi ims taikytis prie aplinkinių, nes kitaip praras reputaciją.

„Jeigu, tarkime, šiaurietį perkeltume į pietus, jis elgtųsi lygiai taip pat, kaip visi ten elgiasi. Jeigu matai aplink save, kad visi aplink tave vagia, apgaudinėja, išsisukinėja, duoda kyšius, tai jei tu taip nesielgsi, liksi kvailio vietoje. Jeigu esi bent kiek racionalus žmogus, tai tiesiog prisitaikai. Iš kitos pusės, jei esi aplinkoje, kur visi elgiasi normaliai, niekas neduoda kyšių, niekas neapgaudinėja, tai, tiesą sakant, tu gali bandyti apgauti ir būti gudresnis už visus, galbūt net pasiseks. Bet racionalus žmogus greičiausiai taip nesielgs, nes jį gali sučiupti ir bus tik blogiau“, - pasakojo A. Ramonaitė.

Žmonės linkę prisitaikyti

Pasak jos, kai kurie sociologai jau atvirai kalba, kad žmonės dažniausiai nėra nei ypatingi altruistai, nei kokie nors savanaudžiai ar išsisukinėtojai – jie dažniausiai taikosi prie aplinkos.

„Bet ką tai reiškia? Tai reiškia tik tą, kad jeigu visuomenė įstringa į kažkokią blogąją pusiausvyrą., tada nebėra kur dėtis. Jeigu mes galvojame, kad Lietuvoje visi duoda kyšius, Lietuvoje viskas korumpuota, Lietuvoje valdžia vagia ir viskas yra blogai, tai tada mes patys taip ir elgiamės, mes tą elgesio šabloną toliau perkeliame ir išpildome savo mąstymą bei įgyvendiname jį realybėje“, - sakė mokslininkė.

Jos teigimu, paradoksas tas, kad žmonės dažnai nežino ir negali žinoti tikrosios padėties visuomenėje. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyventojai nežino, ar tikrai visi duoda pakišas, tačiau remdamiesi savo draugų ar pažįstamų patirtimi, stereotipais bei žiniasklaidos pranešimais mano, kad tai ypač paplitęs reiškinys.

„Neseniai žiūrėjau statistiką apie ekonomikos būklę. Jeigu žmonių klausi, ar jūs patenkinti savo šeimos finansine padėtimi, apie 50 proc. žmonių yra patenkinti savo šeimos finansine situacija. Jeigu klausi, ar jūs manote, kad Lietuvoje šalies finansinė situacija, yra gera, tai tik apie 6 proc. žmonių galvoja, kad ji gera. Vadinasi, mano situacija yra gera, o šalies – bloga. Jeigu klausi, ar tu duodi kyšius, tai atsako: ne, aš neduodu. Jeigu klausi, ar kiti duoda, atsako: taip, visi kiti duoda. Ar tu moki mokesčius – taip, moku, ar kiti moka – ne, nemoka“, - pasakojo mokslininkė.

Jos teigimu, kadangi žmonės yra linkę prisitaikyti, tai elgiasi taip, kaip, jų manymu, elgiasi visa visuomenė. Jeigu visuotinai paplitusi nuomonė, kad Lietuvoje sukčiaujama, tai paskiram asmeniui atrodys neracionalu nesukčiauti.

„Mes esame tokie, kokie manome, kad esame. Bet tas manymas neatsiranda iš dangaus, jis yra savotiškai sukonstruotas socialiai. Kas jį sukonstruoja, atskira dilema, bet klausimas toks: ar mes galime tą sukonstravimą perkonstruoti?“ - klausė mokslininkė.

Pasak A. Ramonaitės, visuomet galima rasti argumentų, kodėl Lietuvos visuomenė galėtų būti vadinama baudžiauninkų visuomene ir kodėl galėtų didžiuotis laisvę mylinčios tautos vardu. Galima manyti, kad Lietuva yra atsilikusi žemės ūkio valstybė, kita vertus, galime vadintis ir postmodernia valstybe, kurioje žemės ūkis yra ekologiškesnis nei Vakaruose.

„Nei vienas, nei kitas paveikslas nėra objektyviai teisingas, svarbu, kur sudedi akcentus. Bet tų akcentų negalima dėlioti iš oro. Jeigu pradėtume šnekėti, kaip Andrius Kubilius, kuris daro klaidą, nes bando sukurti tuščią vaizdinį, tai taip niekas nevyksta. Jis bando sukurti vaizdinį, kad mes geri geri geri, mes laimėsime, mes būsime puikūs. Tačiau negalima imti ir tuščiai imtis įtaigos. Turi būti kažkoks pamatas“, - teigė politologė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (4)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (755)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (261)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (42)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (173)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (10)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (215)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (9)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (9)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...