Praėjusių metų lapkritį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis tiesioginės DELFI konferencijos metu kalbėjo apie tai, kad reikia reaguoti į žmonių norą nebepersukinėti laikrodžio.

„Kiek žinau, iki sausio 1 turime pateikti savo nuomonę, kaip ES šalis, tą turime padaryti, nes dauguma gyventojų nenorėtų, kad laikas būtų keičiamas, tai sukelia labai daug streso“, – tuomet dėstė R. Karbauskis.

Šią iniciatyvą palaikė ir premjeras Saulius Skvernelis. Jo teigimu, yra ekonominiai svertai, kokia yra laiko sukimo nauda, ir specialistų, kurie atsakingi už mūsų sveikatą, jos priežiūrą, argumentai.

„Dabar mes turime apsispręsti, ar mums žmonių savijauta, sveikata, ypač vaikų sveikata, yra svarbiau, ar ekonominė nauda“, – susimąstyti siūlė jis.

Pagal Europos Komisijos direktyvą, dabartinė laiko keitimo tvarka persvarstoma kas penkerius metus. Tačiau, kadangi iki 2016 metų pabaigos nė viena ES narė nesikreipė dėl jos keitimo, direktyva šiemet 5 metams pratęsta.

Planų atsisakė dėl per didelio laiko skirtumo nuo kitų ES šalių

Paklaustas, kas pasikeitė, kad galiausiai priimtas sprendimas į ES nesikreipti, R. Karbauskis tikino, kad tai yra Vyriausybės prerogatyva.

„S. Skvernelis yra už tai, kad laikrodžių nesuktume, aš lygiai taip pat – esu tą sakęs, niekas mano pozicijoje nesikeitė. Tačiau Vyriausybės argumentas, kodėl jie nesikreipė, yra tai, kad toks sprendimas gerokai apsunkintų visų Lietuvos žmonių gyvenimą, nes laiko skirtumas tarp daugelio ES valstybių pasidarytų 2-3 valandos“, – aiškino jis.

Tačiau R. Karbauskis patikino manantis, kad Lietuvos diplomatai turėtų dėti pastangas, kad laikrodžio sukimo klausimas būtų kuo skubiau ir plačiau diskutuojamas ES.

Planuoja ieškoti daugiau nepatenkintų

„Dabar mes būtume vieninteliai tai padarę. Jei būtų bent kelios šalys, kurios taip manytų, jau atsirastų daugiau svarstymų. Gal mums – šiaurės valstybėms – tai labiau jaučiama, pietuose ilgesnės dienos, bet nors Skandinavijos, Baltijos valstybės turėtų bendrą poziciją“, – kad reikia ieškoti bendraminčių, aiškino R. Karbauskis.

Jis sakė nemanantis, kad kitų šalių piliečiai yra išskirtiniai ir nejaučia, kokia problema laiko sukimas yra, pavyzdžiui, vaikams.

„Aš juokaudamas esu kalbėjęs apie tuos, kurie dirba žemės ūkio darbus. Ne apie karves, ką visi išgirdo, bet apie melžėjas“, – kitą grupę, kuriai laiko keitimo pokyčiai yra itin aktualūs, įvardijo politikas.

Jo teigimu, jei diskusija neprasidės dabar, po 5 metų norimo rezultato nepasieksime ir laiko sukimo neatsisakysime.

Sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių

DELFI primena, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, laikrodį sukame 2 kartus per metus – kovo ir spalio pabaigoje.

Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai. Prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.

Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje. Sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių.