V. Putino versija tiki vos 7,1 proc. respondentų apklausoje, kurią šį mėnesį DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Visuomenės nuomonės tyrimo dalyviai taip pat išreiškė nuomonę, jog Rusija nebegalima pasitikėti, o vienas geresnių būdų Vilniaus ir Maskvos santykių pagerinimui – kitas žmogus Rusijos prezidento poste.
Vis dėlto ir po įvykių Ukrainoje netrūksta manančių, kad Lietuva neturėtų draskyti Rusijai akių: arba dėl to, kad mes per maži, arba tiesiog trokštant pigesnių dujų.
Kremliaus argumentai įspūdžio nepadarė
Apklausos duomenimis, neabejotina dauguma Lietuvos gyventojų Rusijos veiksmus prieš Ukrainą traktuoja kaip priešišką išpuolį. 41,3 proc. respondentų Rusijos žygį į Krymą laiko karine agresija prieš kitą valstybę, beveik 37 proc. mano, kad taip Kremlius siekia įbauginti arba nuversti naująją Kijevo valdžią.
„Spinter tyrimai“ pastebi, kad Rusijos veiksmus Ukrainoje, kaip paprasčiausią karinę agresiją, dažniau įvertino moterys, aukštesnio išsimokslinimo atstovai.
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius DELFI teigė, jog tokie apklausos rezultatai stebinti neturėtų – mat dar iki 2008 m. karo Grizijoje Lietuvos gyventojai Rusiją laikė priešiškiausiai mūsų valstybės atžvilgiu nusiteikusia šalimi.
„Rezultatas manęs nestebina. Teko dalyvauti ir darant apklausas 2007 m., kai buvo klausiama apie draugiškiausias valstybes Lietuvos atžvilgiu ar jai priešiškiausias. Ten irgi gana ryškus buvo Rusijos išskyrimas“, - prisiminė N. Maliukevičius.
Didžiausia žala dvišaliams santykiams – Rusijos veiksmai
Gyventojų taip pat teirautasi, kokius faktorius jie laiko labiausiai kenkiančiais Lietuvos ir Rusijos santykiuose. Čia respondentai galėjo rinktis daugiau negu vieną atsakymo variantą.
Pagrindine prastų Vilniaus ir Maskvos santykių priežastimi įvardintas Rusijos šantažas per dujų kainas, lietuviškų prekių blokada ir kitos ekonominio spaudimo priemonės. Šį variantą įvardijo daugiau kaip 43 proc. apklaustųjų. Tarp kitų faktorių, kurie pagrindine blogų santykių priežastimi nurodo Maskvą, minėta agresyvi Rusijos retorika (38,3 proc.), istorinės nuoskaudos dėl tremčių ir okupacijos (32 proc.). Rusijos veiksmus prieš Ukrainą bei 2008 m. karą su Gruzija tarp labiausiai kenkiančių faktorių nurodė 28,4 proc. gyventojų.
„Spinter tyrimai“ pastebi, kad Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Gruziją dažniau minėjo didesnių ir didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Agresyvią Maskvos retoriką dažniau įvardinti buvo linkę 46-55 m. respondentai, o ekonominį šantažą dažniausiai nurodė mažiausiai uždirbantys gyventojai.
Vis dėlto netrūko ir manančių, kad prie prastų santykių su Rusija prisideda ir pati Lietuva. Neapgalvotus Lietuvos politikų pareiškimus tarp santykiams kenkiančių veiksnių nurodė 43,7 proc. respondentų.
N. Maliukevičiaus nuomone, pagrindine nesantaikos priežastimi įvardintas Rusijos ekonominis chuliganizmas atspindi gyventojų požiūrį, galbūt sustiprėjusį ne tik dėl įvykių Ukrainoje, bet ir dėl visai neseniai Lietuviškoms prekėms taikytos blokados. Anot jo, čia Rusijos veiksmai prieš Ukrainą susilaukė menkesnio gyventojų dėmesio dėl vienos paprastos priežasties – Lietuvos narystė NATO esą leidžia gyventojams jaustis santykinai saugiai ir labiau akcentuoti ekonominius faktorius.
„Aiškios paskutinės aktualijos, t. y. ekonominis spaudimas ir sankcijos, kurios buvo taikomos prieš mus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kontekste. Man atrodo, kad tai atliepia ir su nesena praeitimi, ir su dabartiniu kontekstu, kai NATO yra tas faktorius, kuris viešojoje opinijoje eliminuoja tam tikrą karinę dimensiją“, - svarstė N. Maliukevičius.
Vertindamas taip pat didelio palaikymo sulaukusį požiūrį, jog Lietuvos politikai savo pareiškimais prisideda prie santykių prastėjimo, TSPMI dėstytojas priminė ir žiniasklaidoje nuolat aidinčius įvairių politikų bei verslininkų raginimus Lietuvai prikąsti liežuvį ir nešokti V. Putinui į akis.
„Čia tas amžinas viešų diskusijų objektas: kai išstoja kai kurie verslininkai, kaltindami politikus dėl pozicijos Rusijos atžvilgiu, tiek politikai vieni kitus kartais kaltina tokiais pareiškimas. Ir tai nuolat eskaluojama viešojoje erdvėje. Manau, kad visuomenėje ir „nusėda“ tokia pozicija“, - teigė N. Maliukevičius.
Kas padėtų Lietuvos-Rusijos santykiams?
Respondentų taip pat teirautasi, kas galėtų pagerinti Lietuvos ir Rusijos santykius. Čia vėl buvo galima rinktis daugiau negu vieną variantą.
Beveik penktadalis – 18,3 proc. respondentų – mano, kad santykių su Rusija pagerinti apskritai neįmanoma. Daugiausiai gyventojų (39,4 proc.) mano, jog labiausiai prie šiltesnių santykių prisidėti galėtų pokyčiai Rusijos ekonominėje politikoje – adekvačios dujų kainos ir ekonominio šantažo atsisakymas. Tiesa, ne ką mažiau gyventojų – beveik 37 proc. – laikosi nuomonės, kad Vilniaus ir Maskvos santykius pagerinti galėtų nuosaikesnis mūsų politikų tonas.
Kiek atsakomybės gyventojai priskiria abiejų valstybių vadovams? Panašu, kad čia aiškiai „pirmauja“ V. Putinas. Kas ketvirtas respondentas nurodė manantis, kad Lietuvos ir Rusijos santykius pagerinti galėtų kito žmogaus žengimas į Rusijos prezidento postą. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė mažiau „simpatijų“ šiame apklausos punkte. Kad santykių pagerinimą gali lemti kitas asmuo Lietuvos prezidento poste, mano 15 proc. apklaustųjų.
„Adekvačios dujų kainos nustatymą ir ekonominio šantažo atsisakymą dažniau nurodė moterys. Nuosaikesnį Lietuvos politikų toną Kremliaus atžvilgiu – vyresni nei 35 m. amžiaus respondentai, vidutinio išsimokslinimo atstovai, žemiausių ir vidutinių pajamų apklaustieji. Kitą politiką Rusijos prezidento poste – didmiesčių gyventojai“, - pastebi „Spinter tyrimai“.
Anot N. Maliukevičiaus, gyventojų nuomonės pasiskirstymas šiuo klausimu pirmiausiai pažymi jau minėtus ekonominius akcentus. Pašnekovo teigimu, neabejotina, kad politinių asmenybių kontekste V. Putinas lemia gerokai daugiau nei bet kuris Lietuvos politikas, tačiau apklausos rezultatai rodo, kad gyventojai Lietuvos-Rusijos santykiuose mato „rimtesnę inerciją“, t. y. būtent ekonominį faktorių.
Rusija pasitikėti negalima, bet kai kam vis dar norisi pigesnių dujų
Apklausos duomenys rodo, kad Ukrainos įvykių kontekste padaugėjo Lietuvos gyventojų, vertinančių Rusiją kaip grėsmę.
Paklausti, ar Lietuvai derėtų palaikyti šiltesnius santykius su Maskva, beveik 38 proc. respondentų nurodė manantys, jog įvykiai Ukrainoje parodė tikrąjį Rusijos veidą ir didžiąja kaimyne negalima pasitikėti.
Vis dėlto beveik trečdalis apklausos dalyvių – 32,7 proc. – palaiko postulatus, kuriais pagarsėjo verslininkas Vilius Kaikaris. Šie gyventojai mano, jog Lietuva yra per maža, kad galėtų išsišokti. Dar 12,2 proc. gyventojų pasisakė už labai pragmatišką motyvą šiltiems santykiams – pigesnes dujas.
N. Maliukevičiaus teigimu, toks gyventojų nuomonės susiskaldymas atspindi ir analogišką susiskaldymą politinėje ir verslo arenoje.
„Man atrodo, čia ir yra tam tikras politikų ir kai kurių viešų veikėjų pasisakymų ir veiklos objektas. Būtent taikant tiek į vieną, tiek į kitą segmentą: tiek į labai griežtą toną, tiek į švelnų toną. Na, iliustratyvus atsakymas“, - sakė TSPMI dėstytojas.
Anot politologo, sunku prognozuoti, ar dabartinė gyventojų nuomonė išvirs į ilgalaikes tendencijas. Esą vaizdai iš Ukrainos bei dėl padėties šioje šalyje kunkuliuojančios politinės aistros atitinkamai veikia visuomenę, ir įtampai nuslūgus galima tikėtis gerokai kitokių vertinimų.
Čia „Spinter tyrimai“ pastebi ir savotišką nuomonių pasiskirstymą pagal respondentų lytį. Tyrimų bendrovės duomenimis, vyrai dažniau teigė manantys, jog Lietuvai nėra reikalo palaikyti šiltesnių santykių su Rusija. Tarp tokios nuomonės šalininkų dažniau figūravo ir vidutinių bei didesnių pajamų atstovai, taip pat – didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu moterys dažniau nurodė manančios, jog Lietuva per maža, kad galėtų spardytis. Panašios nuomonės dažniau buvo ir 26-35 m. amžiaus respondentai, mažesnių miestų gyventojai.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų kovo 15-20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!