„Amerikiečių batalionas su 40 tankų yra pajėgus sustabdyti rusišką brigadą ar dar daugiau“, – kalba jis. Tuo metu JAV leidinys „Financial Times“ skelbia, kad NATO nesugebės efektyviai panaudoti greitojo reagavimo pajėgų Rytų Europoje, jei kiltų ginkluotas konfliktas su Rusija.
Du aukšti NATO pareigūnai leidiniui „Financial Times“ pareiškė, kad 5000 karių junginys, kuris pavojaus atveju reaguotų, jei kiltų karinė grėsmė Baltijos valstybėse ar Lenkijoje, būtų „itin pažeidžiamas“. Maskvos sprendimas Kaliningrado srityje dislokuoti didelius karinius pajėgumus sudaro pagrįstą pavojų NATO.
„Rusija turi žemėje ir jūroje dislokuotus zenitinius priešlėktuvinius ir priešlaivinius raketinius kompleksus, taip pat Kaliningrade ir kitose regionuose dislokuotus kovinius lėktuvus, kurie gali veikti labai plačioje teritorijoje“,– teigė leidiniui NATO atstovas.
Kaliningrado ginkluotė nėra nepalaužiama
Karo istorikas profesorius Valdas Rakutis sako, kad tai, kiek veiksmingos galėtų būti NATO greitojo reagavimo pajėgos, labai priklausytų nuo konflikto pobūdžio ir masto. Priešlėktuvinės raketos, dislokuotos Kaliningrade, stipriai kliudytų veiksmingai teikti pagalbą, tačiau tai nereiškia, kad jų nebūtų bandoma nukenksminti.
„Rusijos priešlėktuvinė gynyba yra labai svarbi situacijos regione dedamoji. Jei tos raketos pasiekia Lietuvos teritoriją, nemažą dalį Lenkijos, tai čia yra rimta problema. Be to, nėra iki galo aišku, kokios yra tikrosios raketų charakteristikos, nes jos gali būti patobulintos.
Tačiau nereikėtų atmesti galimybės, kad būtų panaudotos priemonės, galinčios numalšinti Kaliningrade esančią priešlėktuvinę gynybą. Be to, Lenkijoje ir Rumunijoje atsiradus prešraketiniam skydui, Rusijos galimybės smarkiai sumažėtų, todėl jie ir yra tokie nelaimingi“, – kalba karo istorikas.
Savo ruožtu A. Bačiulis atkreipia dėmesį į tai, kad nuo metų pradžios Šiaurės ir Baltijos jūrose nuolatos kursuoja NATO šiaurės eskadra.
„Jos sudėtyje visuomet būna mažiausiai vienas amerikiečių, ispanų arba britų karo laivas, turintis labai galingus radiolokacinius ir priešraketinės, priešlėktuvinės gynybos pajėgumus. Tai, vaizdžiai šnekant, – plaukiojantis Kaliningradas, visuomet pasiruošęs pasipriešinti grėsmėms Baltijos, Šiaurės jūros teritorijose.
Ore nuolatos „kabo“ Amerikos žvalgybos lėktuvai, kurie tiek kiaurai stebi Kaliningradą, kad, prireikus, galėtų panaudoti savo elektromagnetinius impulsus, iš rikiuotės galinčius išvesti bent dalį radiolokacinių pajėgumų Kaliningrade. Galiausiai yra toks banalus dalykas kaip bombonešiai, kurie neša modernias raketas, sunkiai pastebimas radarų, kurios yra pritaikytos pralaužti tiek priešlėktuvinę, tiek priešraketinę gynybą“, – teigia A. Bačiulis.
Ginkluotės ir karių disbalansas nėra vienareikšmis Rusijos pranašumas
Gegužės mėnesio pradžioje NATO vadovas Ashtonas Carteris pareiškė, kad aljansas svarsto galimybę Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti keturis batalionus. Savo ruožtu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tvirtino, kad, atsakydama į tai, Maskva suburs tris naujas divizijas.
Gynybos apžvalgininkas A. Bačiulis pažymi, kad Rusija jau seniai yra priėmusi sprendimą dėl tų trijų divizijų kūrimo ir jas kuria. Karinių vienetų disbalansas egzistuoja, tačiau egzistuoja ir išmanumo disbalansas, teigia pašnekovas.
„Dar Antrojo pasaulinio karo metu buvo pastebėta, kad kartais mažesnės, tačiau labai gerai vadovaujamos ir mobilios pajėgos yra pajėgios sustabdyti galingesnio priešo puolimą. Dalinių lygis kareivių kiekiu po Antrojo pasaulinio karo nuolat mažėjo, tačiau, nors mažėdavo kareivių skaičius, augdavo technikos pajėgumai ir ypač – vadovavimo išmanumas. Vaizdžiai kalbant, amerikiečių batalionas (300–800 karių, LRT.lt) su 40 tankų yra pajėgus sustabdyti rusišką brigadą (4000–5000 karių, LRT.lt) ar dar daugiau“, – kalba pašnekovas.
Savo ruožtu V. Rakutis pažymi, kad, nors Rusija kalba apie gerokai didesnį atsaką į NATO veiksmus, padėtis neblogėja.
„Padėtis įgauna stabilios įtampos būseną ir po kurio laiko, manau, pradės gerėti. Toks Šaltojo karo „žaidimas“ motyvuoja kiekvieną pusę atstatyti savo kariuomenes, pritraukti daugiau visuomenės dėmesio.
Visuomet gali kas nors atsitikti, tačiau manau, kad dabar karinio konflikto galimybė yra mažesnė nei, tarkime, prieš metus“, – sako V. Rakutis.
NATO veiksmai rodo, kad regiono gynyba bus užtikrinta
Gynybos apžvalgininkas A. Bačiulis teigia, kad techninės galimybės dislokuoti regione NATO greitojo reagavimo pajėgas išsprendžiamos, tačiau išlieka klausimas – ar NATO pakaks politinės valios panaudoti turimus pajėgumus.
„Kas jau kas, tačiau NATO ir Amerika turi pakankamai pajėgumų pralaužti bet kokią oro gynybą. Tačiau ar užtektų politinės valios – kitas klausimas. Manau, apie tai bus labai daug šnekama Varšuvoje.
Tačiau kuluaruose girdėti kalbų, kad, prireikus, Amerika galėtų veikti viena su Baltijos šalimis ir Lenkija, galbūt prisijungtų Britanija ir Švedija. Kritinėje situacijoje nereikėtų priiminėti sprendimų NATO lygiu, tačiau tai nėra oficiali informacija“, – teigia jis.
Tuo metu V. Rakutis pastebi, kad viskas, kas vyksta regione, rodo, jog sprendimą dėl NATO penktojo straipsnio aktyvavimo nebus sunku priimti, NATO valstybės reaguos greitai ir aiškiai.