Ar jau sulaukėme bobų vasaros?

Kol kas ruduo dovanoja vasariškus orus, bet dar nesulaukėme bobų vasaros, portalui LRT.lt teigia klimatologė Audronė Galvonaitė.

„Bobų vasara būna tuomet, kai ateina aukštas slėgis nuo Azorų. Dabar aukštas slėgis yra vietinis, jis duoda gražius orus, kuriais turėtų visi džiaugtis, o ne ieškoti taip anksti bobų vasaros“, – siūlo klimatologė.

Dienomis iki 20 laipsnių šilumos įšilę orai, miškuose jau pradedantys skraidyti voratinkliai bei dar kartą pražydę kaštonai skatina spėlioti, ar jau sulaukėme bobų vasaros. Tačiau tiek klimatologė A. Galvonaitė, tiek etnologas Libertas Klimka tvirtina, kad kol kas turime užsitęsusius vasariškus orus, bet ne bobų vasarą.

„Ir obelys, ir kaštonai žydi. Rugpjūčio pabaiga buvo gana vėsi ir jie visi tiesiog susipainiojo“, – paaiškina A. Galvonaitė. Pasak jos, bobų vasara būna tuomet, kai ateina aukštas slėgis nuo Azorų. „O dabar aukštas slėgis yra vietinis, jis duoda gražius orus, kuriais visi turėtų džiaugtis, o ne ieškoti taip anksti bobų vasaros“, – priduria klimatologė.

Etnologas profesorius L. Klimka taip pat teigia, kad kol kas stebime vasaros pasistūmimą į rudens pusę. „Jau ne vienerius metus rugsėjis yra gražus. Bobų vasara laikoma spalio pradžia, kai gilūs ryto rūkai, vienur kitur pasirodo pirmosios šalnos“, – paaiškina L. Klimka. Pasak jo, dėl klimato kaitos bobų vasaros galime sulaukti ir dar vėliau – įpusėjus spaliui.

„Tikrai bobų vasara ateina po pirmųjų gerų šalnų, – pritaria A. Galvonaitė. – Turi nusistovėti geri orai, jie dažniausiai būna rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, o kartais visai nebūna bobų vasaros. Nesakau, kad nebus šiemet, kartais per metus būna net dvi bobų vasaros.“

Kodėl bobų vasara

Anot etnologo L. Klimkos, bobų vasaros pavadinimas taip pat yra įdomus.

„Anksčiau „baba“ vadindavo močiutes, pribuvėjas. Kai būdavo nuimamas derlius, nuvalomi laukai, tai toms kaimo pribuvėjoms atsidėkojant nuveždavo rudens gėrybių, gamtos dovanų, iš čia ir kilęs pavadinimas. Jos gi būdavo žiniuonės, žolininkės, kartu ir vaikučių priėmėjos, tai būdavo laikas, kai jas prisimindavo ir apdovanodavo. Žemaitijoje ir dabar močiutę vadina „baba“, aplanko ją su rudens dovanomis, nuveža daržovių, grūdų ir pan.“, – aiškina L. Klimka.

Senolių pastebėjimai (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapio medžiaga):

Rugsėjis

Saulėtas su griaustiniais rugsėjis pranašauja daug sniego žiemą, o žemę apklojantys voratinkliai – gerą orą.

Koks oras rugsėjį, toks bus ir spalį.

Rugsėjo mėnesį krintančios žvaigždės buria artėjančias rudens liūtis.

Jei putinas, šermukšnis pilnas uogų, o ant lazdynų – daug riešutų, ruduo bus šlapias, žiema šalta.

Rugsėjo griausmas pranašauja daug sniego žiemą.

Jei gervės išskrenda iki Mykolinių (rugsėjo 29 d.), šv. Kalėdos bus šiltos.

Jeigu gervės skrenda žemai – šilta žiema, jeigu aukštai – šalta.

Jeigu gervės skrenda žemai, greitai, be klykavimo – lauk greito orų pablogėjimo.

Jei rūkas leidžiasi žemyn ir laikosi prie žemės – bus geras oras.

Saulėtas rugsėjis kitiems metams duoną ruošia.

Genys obuolio paragavo – sunkią žiemą pranašavo.

Jei vakarop debesys dingsta, gali būti sausi ir giedri orai.

Jei kirminai graužia obuolius, bus gili žiema.

Klevai auksu pasidabino – po mėnesio lauk šalčių ir darganų.

Jei bitės avilių landas palieka atviras, žiema bus šalta.