Tad nors nuo pavasario įvestas regioninių parkų lankytojo bilietas yra savanoriškas, daugelis parkų priversti primygtinai prašyti susimokėti simbolinį vieno euro mokestį. Regioninių parkų vadovai neslepia: jeigu ne lankytojo bilietas, išgyventi būtų itin sudėtinga.

Kaip teigė Krekenavos regioninio parko Lankytojų centro vyriausiasis specialistas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Robertas Grušauskas, parko apžvalgos bokštas, kaip ir daugelis čia esančių statinių ir įrenginių, pastatytas už europinės paramos lėšas.

Tad, norint į jį įlipti, mokėti nereikėtų. Tačiau realybė tokia, kad lėšų infrastruktūrai išlaikyti neskiriama, o, kaip žinia, viskas dėvisi.

„Bokštas yra ypatingos priežiūros reikalaujantis statinys. Patys iš akies jo būklės neįvertinsime, bent du kartus per metus jį turi apžiūrėti atestuoti specialistai, o ši paslauga nemažai kainuoja“, – „Sekundei“ teigė R. Grušauskas.

Pinigų reikia ir aplinkai prižiūrėti, pagaliau – tų pačių lankytojų paliktoms šiukšlėms išvežti ar higienos priemonėms įsigyti. Prie bokšto esantį pojūčių taką pamėgo ne tik per Panevėžio rajoną keliaujantys turistai, bet ir vestuvininkai. Savaitgaliais čia renkamasi švęsti krikštynų ar gimtadienių.

Ne paslaptis, kad dalis tokių lankytojų palieka kalnus šiukšlių, atsiranda ir tokių, kurie piktavališkai naikina turtą. Kartais parko darbuotojai pajuokauja, kad geriausia investicija būtų viską daryti tik iš betono ar gelžbetonio.

„Priežiūra reikalauja ne tik darbo, bet ir pinigų, vien entuziazmo neužtenka. Todėl lankytojų prašome sumokėti tą simbolinį vieno euro mokestį. Aišku, vieni geranoriškai reaguoja, kiti pabumba, kad tai per daug, dar treti neva nueina pasiimti piniginės, bet nebegrįžta. Jeigu toks žmonių požiūris, juk negriebsi už skverno. Jei rimtai: jeigu nesurinktume pinigų bokštui prižiūrėti, gal tektų jį net uždaryti“, – tvirtino R. Grušauskas.

Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas

Priežiūra – pačių rūpestis

Vasarą visuomenei pristatytas Anykščių medžių lajų takas sumušė visus lankomumo rekordus. Vien per Žolinės šeštadienį jame apsilankė 8,5 tūkst. žmonių. Dabar tiek lankytojų būna per tris savaitgalio dienas.

Anot Anykščių regioninio parko direktoriaus Kęstučio Šerepkos, penkioms dienoms lankytojo bilietas kainuoja simbolinį vieną eurą, tačiau kai kurie žmonės gaili ir tiek. Tokių – apie 10 proc. lankytojų. Jų būtų dar daugiau, jeigu darbuotojai nepasiūlytų įsigyti bilieto.

„Maždaug 90 procentų lankytojų, paprašyti nusipirkti bilietą, sutinka tą padaryti, bet kiti pasiunčia, kaip sakoma, „ant trijų raidžių“, neva medžių lajų tako lankymas nemokamas, o mes iš jų reikalaujame euro. Jeigu neprašytume, vargu ar kas ir mokėtų, todėl mūsų darbuotojos stovi prie įėjimo ir renka mokestį“, – „Sekundei“ teigė K. Šerepka.

Taip daryti jie priversti ne dėl to, kad bent penkerius metus negalės rinkti jokių privalomų mokesčių, o todėl, kad kitaip negalėtų išgyventi. Pagrindinė problema ta, kad iš Europos Sąjungos fondų gana nesunkiai galima gauti investicijų įvairiems projektams, tačiau iš kokių lėšų jie vėliau bus išlaikomi, jau paramos gavėjų galvos skausmas.

„Kiek šiuo metu surinkome pinigų iš parduotų bilietų, galėsime ne tik išlaikyti, bet ir patobulinti medžių lajų taką, tačiau kaip bus ateityje, nežinia“, – tvirtino Anykščių regioninio parko direktorius.
Pasak jo, medžių lajų takas yra ypatingas statinys, todėl ir jam, palyginti su kitais bokštais, reikia ypatingos priežiūros. Darbuotojų skaičiavimais, tam metams reikės apie 10 tūkst. eurų.

Ir nors bent kol kas takui prižiūrėti reikalingų lėšų jie surinks patys, nemažai investicijų reikia regioniniame parke esančiai kitai infrastruktūrai – ji nuo laiko, įvairių kenkėjų, nepalankių oro sąlygų baigia sunykti.

„Jau esame suplanavę, kad iš tų surinktų pinigų atnaujinsime prieš penkerius metus taip pat už europines lėšas įrengtus lieptus, suoliukus, stendus, pavėsines ir kitas medines konstrukcijas. Kadangi jau praėjo būtinas penkerių metų laikotarpis, mes galėtume tas susidėvėjusias stovyklavietes tiesiog išmontuoti, bet turime nuolatinių lankytojų, tad privalome prižiūrėti visą sukurtą infrastruktūrą“, – sakė K. Šerepka.

Kels sąmoningumą

Vos prieš mėnesį lankytojams buvo pristatytas ir dar vienas neįprastos formos apžvalgos bokštas Biržuose – šalia vandens prisipildžiusių smegduobių, vadinamų Kirkilų karstiniais ežerėliais, iškilęs bokštas primena smingančią kanoją.

Kaip teigė Biržų regioninio parko direkcijos direktorius Kęstutis Baronas, bent kol kas prie bokšto nėra darbuotojų, renkančių tą simbolinį savanorišką mokestį: bandoma apeliuoti į žmonių sąmoningumą. Tačiau kol didžioji dalis lankytojų tokie taps, prireiks ne vienerių metų.

„Tai simbolinis mokestis, juk kavos puodelis dabar kainuoja daugiau. Bet mums be galo svarbus ir reikšmingas. Žmonės turi suprasti, kad visos lėšos, surinktos pardavus lankytojo bilietus, negalės būti skiriamos darbo užmokesčio fondui. Už jas galima tik aplinką tvarkyti ir infrastruktūrą gerinti.

Visi norime matyti išpuoselėtą aplinką, bet kad ji tokia būtų, reikia į ją investuoti“, – kalbėjo K. Baronas.

Jis suprantantis, kad Biržų regioninio parko apžvalgos bokštas negali prilygti Anykščių medžių lajų takui, todėl ir negalės išgyventi vien iš lėšų, surinktų iš bilietų, tačiau bent jau galės prisidėti prie lietuvių sąmoningumo ugdymo.

„Išgyvename iš įvairių projektų, iš visur po truputį prisirenkame. Jeigu neprašytume, ir tų negautume. Todėl planuojame iš šiemet surinktų už lankytojų bilietus pinigų pastatyti suolelį ar kokį stendą, kad lankytojai matytų, jog jų kukli parama prisideda prie gražesnės aplinkos kūrimo“, – teigė K. Baronas.