Seime tvirtinant Vyriausybės programą R. Karbauskis pripažino, kad taip greitai, kaip tai reikėtų padaryti norint apsukti emigracijos srautą, negalima pagerinti Lietuvoje esančios ekonominės situacijos.

„Reikia aiškiai apibrėžti, kas yra prioritetai tuo klausimu. Aš manau, kad, kaip tai skambėtų keistai galbūt kai kam, bet kultūra, švietimas, jei norime padaryti taip, kad Lietuvoje žmonės norėtų gyventi net negaudami tokio atlyginimo, kokį gali uždirbti kažkur svetur“, – aiškino R. Karbauskis.

Emigruoja dėl žemų atlyginimų

Vis dėlto trečiakursių ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviai daugiausiai emigruoja dėl 3 priežasčių – žemo atlyginimo (197 iš 416), karjeros galimybių (178 iš 416) ir išsilavinimo (125 iš 416). Paklausti, kokia buvo emigracijos priežastis, dalis įvardijo ir nedarbą, šeimą/santuoką, politines priežastis.

Tą patį parodė ir DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ spalio 19-27 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Dėl didesnio atlyginimo emigruoti norėtų 83,4 proc. apklaustųjų, dėl geresnių savirealizacijos galimybių – 33,7 proc. (buvo galimi keli atsakymų variantai), geresnių buitinių sąlygų – 17,2 proc.

Paklausti, kiek turėtų uždirbti Lietuvoje, kad nebegalvotų apie emigraciją, daugiausiai respondentų įvardijo 750-1000 eurų algos rėžį.

Išskiria dvi emigrantų grupes

Studentų tyrimo metu lietuviams buvo užduota grupė klausimų, susijusių su jų dabartine gyvenamąja aplinka Jungtinėje Karalystėje. Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad dauguma respondentų, net ir persikėlę gyventi į kitą šalį, savo kasdienybėje vis tiek yra apsupti bendrataučių iš Lietuvos.

Tyrimo išvadose taip pat teigiama, kad dauguma apklaustų moterų emigraciją pasirinko dėl šeimos ir/ar santuokos, kuomet vyrai daugiausia emigravo dėl per žemo atlyginimo Lietuvoje.

Atlikus kiekybinius interviu su 15 Anglijoje gyvenančių lietuvių paaiškėjo, kad dauguma jų išskiria dvi emigrantų grupes: vieni integruojasi į bendruomenę ir bendrauja ne tik su lietuviais, tačiau ir su kitų tautybių žmonėmis, naudodami anglų kalbą ir kiti, kurie integruojasi labai mažai ir palaiko ryšius daugiausia su kitais tautiečiais.

Emigruojama dėl finansų

Tyrimą kuravusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorė Eglė Verseckaitė DELFI sakė, kad bendros tendencijos tikrai pastebimos ir jos neatspindi to, ką turi omenyje R. Karbauskis.

„Tai, kad žemo atlyginimo priežastis atsidūrė pirmoje vietoje, labai paremia tarptautines migracijos teorijas, kuriose aiškiai sakoma, kad pagrindinė migracijos priežastis – pragyvenimo lygio, algų, galimybių gauti gerą darbą skirtumai. Tol, kol taip bus, migracija nesibaigs, nesvarbu, kad ir ką darytume. Tai labai normalu“, – įsitikinusi specialistė.

Jos teigimu, kalbose, kad esmė ne algų dydyje, o tame, kaip elgiamasi su žmonėmis, yra dalis tiesios, tačiau galiausiai vis tiek emigruojama dėl finansinių sąlygų.

Pasiūlė išeitį, ką daryti

„Aš manau, kad galbūt labai nedidelei daliai žmonių geresnė švietimo ir kultūros padėtis padėtų grįžti, tačiau dažniausiai emigruojama dėl geresnio gyvenimo. Ir tai jie, pirma, supranta materialiai. Be abejo, ir psichologija čia atlieka svarbų vaidmenį. Kai žmogus geriau apsirūpinęs materialiai, jaučia mažiau streso. Visiems žinoma ir klasikinė Maslow piramidė, kad iš pradžių reikia patenkinti fiziologinius poreikius, o po to galima norėti saviraiškos ir kitų aukštesnių siekių“, – priminė E. Verseckaitė.

Tačiau ji pripažino, kad Lietuvoje ekonominės situacijos taip greitai pagerinti negalėsime ir priminė, kad dėl to greičiausiai reikėtų „dėkoti“ sovietmečiui, kuris smarkiai suvėlino mūsų šalies finansinį augimą.

„Tai reiškia, kad mes turime neapsimetinėti, kad kažką didelio ir esminio galime pakeisti. Vietoje to, mano nuomone, reikėtų ieškoti daugiau būdų įtraukti emigrantus į Lietuvos gyvenimą. Manau, kad tai būtų daug realistiškesnis būdas, bendrauti su emigrantais, nei tikėtis, kad jie parvažiuos vien todėl, kad pasikeis tam tikri labiau sociokultūriniai dalykai, nes pragyventi bet kuriuo atveju reikia visiems“, – aiškino vyr. lektorė.

Eglė Verseckaitė

Kaip iš šalies atrodo emigracija

Ne nauja, jos teigimu, ir tendencija, kad daugėja moterų, emigruojančių, nes nori išsaugoti šeimą. E. Verseckaitės teigimu, tai iliustruoja itin klasikinį atvejį.

„Jei bandytume pavaizduoti grafiškai, kaip atrodo emigracijos srauto vystymasis laike, tai jis panašus į kiek ištemptą S raidę. Iš pradžių visada iš kažkokios šalies išvyksta vadinamieji emigracijos pionieriai – žmonės, kurie rizikuoja, nes nežino, kaip ten bus. Natūraliai, didžioji dalis tos grupės yra jauni, darbingo amžiaus vyrai. Jei jau jiems pavyksta užsikabinti ir įsikurti, tą informaciją jie perduoda atgal į savo gimtinę, yra ir pas ką važiuoti. Tuomet atsiranda daug didesnė grupė žmonių – ir moterų, ir vyrų, per pažįstamus, socialinius tinklus susidaro tam tikra išvykstančių kritinė masė tol, kol po truputi išvažiuoja didžioji dalis tų, kurie nori ir gali“, – tikino E. Verseckaitė.

Vyr. lektorė taip pat pasidalijo pastebėjimu, kad tam tikros šalies emigrantai paprastai nebūna pasklidę po visą pasaulį, o koncentruojasi ten, kur jau yra pas ką važiuoti.

Valdančiųjų planus vadina saviapgaule

Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas įžvelgė, kad vadovaujantis R. Karbauskio patarimais emigracija mažės pernelyg lėtai, kad turėtume pastebimą rezultatą, nes pagrindinį poveikį vis tiek darys bendra ekonominė situacija.

„Pradedant spręsti nuo paskutinių pozicijų sunku tikėtis, kad tai turės poveikį žmonėms, kuriems, iš tikrųjų, ne kultūra turbūt svarbiausia, o galimybė išlaikyti savo šeimą, besitikintiems geresnių karjeros galimybių. Visa tai labai aiškiai atspindi, kokie turėtų būti valdžios prioritetai, jei jie iš tikrųjų bando išspręsti šią problemą.

Jei bandoma imituoti, kelti savo kažkokią hipotezę dėl kultūros pasikeitimo, kad visi pradės daug labiau vertinti savo gimtinę ir jokie kiti kriterijai nebus svarbūs, man regis, tai saviapgaulė. Bandoma įtikėti tuo, ko reali situacija neleidžia“, – valdančiųjų siūlymus įvertino jis.

Tomas Janeliūnas

Tiesa, kalbėdamas apie pokyčius moterų elgesyje, T. Janeliūnas aiškino esantis nelinkęs sureikšminti tik šios apklausos. Jis prisiminė ir daugiau tyrimų, kurie ilgesnį laiką stebi tendencijas.

„Gali būti tiesiog taip, kad atsiranda geresnis suvokimas, kad laukti nėra ko ir verčiau važiuoti. Toliau išlaikyti šeimą jau kažkur užsienyje kartu su galbūt jau įsitvirtinusiu vyru, kuris turi darbą ir nenori jo prarasti, negu laukti galbūt čia be perspektyvų, ką daryti, kai sutuoktinio siunčiami pinigai pasibaigs“, – sakė politologas.

Emigravę lietuviai jaučia padidėjusią teroro išpuolių baimę

Studentai taip pat pastebėjo, kad gyvenimas uždarose lietuvių grupėse emigravus lemia jaučiamą padidėjusią teroro išpuolių baimę. Įžvelgiamas integracijos į naują daugiakultūrę visuomenę trūkumas.

„Pasak atliktos apklausos, bendravimas tik su kitais emigravusiais lietuviais bei kiti adaptaciniai sunkumai daugumai apklaustųjų sukelia iliuziją, kad net gi Jungtinėje Karalystėje sutinkami kitatikiai kelia pavojų jų sveikatai ir/ar gyvybei“, – taip pat teigiama studentų pranešime.

Jie taip pat nustatė, kad lietuvės moterys, išvykusios gyventi į Angliją, yra linkusios labiau bijoti terorizmo už ten išvykusius vyrus.

„Nežiūrint į lyties skirtumus, Anglijos lietuviai teroro išpuolių baiminasi te tik svečioje šalyje, tačiau ir tėvynėje Lietuvoje, tiesa, baimė dėl išpuolių pastarojoje valstybėje yra kiek mažesnė“, – aiškinama tyrimo išvadose.

Taip pat pastebėta, kad emigrantai, gyvenantys didesniuosiuose Jungtinės Karalystės miestuose (pvz. Londone) jaučia didesnę terorizmo grėsmę, nors baimę išreiškia ir gyvenantieji mažesniuosiuose (pvz. Solsberyje).

Sprendimas, padedantis nugalėti baimę

E. Verseckaitė aiškino, kad, kalbant apie terorizmą, reikėtų gilesnio, gal kokybinio tyrimo. Pagrindinis jų tyrimo objektas, aiškino specialistė, buvo išsiaiškinti, kiek žmonės susiduria su įvairove ir ją toleruoja.

„Rėmėmės kontakto teorija, kuri sako, kad, ar žmogus bus tolerantiškas kitoniškumui, priklauso nuo kontakto su kitoniškumu kokybės. Jei mes vaizduotume tą procesą grafiškai, tai atrodytų kaip apversta U raidė. Jei žmogus neturi jokio kontakto, jis ir deprolematizuoja, jei kontaktas paviršutiniškas, tik praeidamas gatvėje pamatai, per televizorių, tai pastiprina netolerantiškumą, nepasitikėjimą ir baimę.

Tik kai tu turi kokybišką kontaktą – susiduri dažnai ir bendrauji, galima sakyti, išnyksta baimė ir padidėja tolerancija“, – kad tai vienas paaiškinimų, kodėl didesniuose miestuose gyvenantys žmonės labiau bijo terorizmo, tikino ji.

Požiūris priklauso ir nuo informacinės aplinkos

Paklaustas apie duomenis dėl terorizmo, ar iš tiesų užsienyje gyvenantys lietuviai yra labiau įsibaiminę, T. Janeliūnas aiškino manantis, kad tai priklauso ir nuo konkrečioje šalyje vyraujančių nuotaikų.

„Aišku, kad gyvenant Lietuvoje terorizmas atrodo esantis kažkur toli, o Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, natūralu, kad ir visuomenė, ir žiniasklaida tam skiria daug didesnį dėmesį, tad bendra emocinė nuotaika persiduoda ir emigrantams, vietiniams. Manau, tai priklauso nuo bendros informacinės erdvės“, – sakė politologas.

Pašnekovo teigimu, akivaizdi tendencija yra ta, kad labiausiai besibaiminantys kitų etninių grupių atstovų yra tie, kurie mažiausiai su jais susiduria, o ne tie, kurie turi betarpišką santykį ir aiškiai aptariamuosius pažįsta.