Tai būdinga beveik visų partijų elektoratui, tačiau daugiau socialdemokratų ir Lenkų rinkimų akcijos rinkėjų buvo abejojantys.

Apklausa buvo atlikta 2016 m. liepos 1-10 dienomis, ji atlikta „Vilmorus“ sumanymu. Iš viso apklausos metu apklausta 1005 respondentai.

„Darbo kodeksas vertinamas labai negatyviai liepos mėnesio duomenimis", - sako Vladas Gaidys.

Darbo kodeksas Seime priimtas 2016 m. birželio 21 dieną. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jį pavadino stokojančiu socialinio jautrumo, grąžino svarstyti pakartotinai ir pateikė savo siūlymus.

Parlamentas D. Grybauskaitės veto atmetė. Šiuo metu Seime svarstoma į naują kodeksą inkorporuoti keletą prezidentės siūlymų.

Neigiamai ar greičiau neigiamai vertina 65 proc.

Remiantis „Vilmorus“ apklausa, palankiai Darbo kodeksą vertina 1,4 proc. žmonių, greičiau palankiai – 2,7 proc.

Nepalankiai Darbo kodeksą vertina 50,7 proc. respondentų, greičiau nepalankiai – 14,2 proc.

Dar 30,9 proc. apklaustų žmonių pasirinko atsakymą „sunku pasakyti".

Pagal amžių didžiausią neigiamą nusistatymą demonstruoja 40-49 ir 50-59 metų respondentai.

Jaunimas iki 29 metų naują Darbo kodeksą irgi vertina gana neigiamai: taip sakė net 70,4 proc. šio amžiaus apklaustų žmonių. 7,2 proc. šio grupės repondentų naują dokumentą įvertino teigiamai ir 22,4 proc. buvo sunku atsakyti į klausimą.

Vyresnio amžiaus žmonės, tai yra 60-69 metų, taip pat 70 metų ir vyresni, dažniau rinkosi atsakymą „sunku pasakyti".

Išskirsčius pagal partijų elektoratus, palankiausiai Darbo kodeksą vertina socialdemokratų rinkėjai. Tai tikriausiai nėra nuostabu, nes būtent Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas ir premjeras Algirdas Butkevičius nuolat pabrėžia šio teisės akto privalumus ir naudą šaliai.

Nepaisant premjero pastangų, teigiamai Darbo kodeksą įvertino 9,1 proc. apklaustų socialdemokratų rėmėjų. 52,4 proc. sakė Darbo kodeksą vertinantys neigiamai ir 38,5 proc. negalėjo aiškiai atsakyti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų elektoratas į naują kodeksą reagavo dar prasčiau. 63,4 proc. Darbo kodeksą įvertino neigiamai, 5,4 proc. - teigiamai ir 31,3 proc. buvo sunku pasakyti.

Konservatoriai irgi rėmė Darbo kodekso priėmimą, tik vėliau palaikė prezidentės veto, nors aiškiai formulavo, kad atsižvelgs į darbdavių siūlymus vėlesnėmis pataisomis.

Potencialūs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rėmėjai Darbo kodeksą irgi vertino labai prastai. Neigiamai ir greičiau neigiamai pasisakė 74 proc. šios partijos elektorato, teigimai ir greičiau teigimai - 3,3 proc. Dar daliai žmonių (22,8 proc.) atsakyti į klausimą buvo sunku.

Mažiausiai neigiamą nuostatą Darbo kodekso atžvilgiu apklausos metu pademonstravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rėmėjai: 50 proc. sakė vertinantys neigiamai/greičiau neigiamai, tiek pat negalėjo į klausimą atsakyti. Teigiamų įvertinimų nebuvo.

T. Janeliūnas atskleidė socialdemokratų dilemą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas teigia, kad Darbo kodeksas neišvengiamai yra vienas pagrindinių klausimų šiuose Seimo rinkimuose.

„Darbo kodeksas yra neišvengiama rinkimų kampanijos dalis. Žmonės eidami balsuoti, manau, prisimins apie šitą sprendimą", - teigia politologas.

Tačiau socialdemokratams kyla dilema. Ši partija ilgą laiką Darbo kodeksą bandė pateikti kaip vieną svarbiausių visos kadencijos darbų. Ir šis darbas visuomenei nepatinka. Pasak politologo, lieka viena išeitis: nesigirti Darbo kodeksu bendraujant su rinkėjais.

„Tačiau jeigu jie neskubės girtis arba džiaugtis šiuo Darbo kodeksu tiesiogiai bendraudami su rinkėjais ir jausdami neigiamas nuotaikas, tai reiškia, kad jie nebeturi esminių akcentų, ką jie gero nuveikė per šią kadenciją", - pastebi T. Janeliūnas.

Tomas Janeliūnas

„Šiuo atveju socialdemokratai atrodo tokie, kurie buvo ilgai valdžioje, bet arba užsiėmė ne tais dalykais, kuriais reikėjo, arba negalintys įrodyti, kad padarė gerą darbą", - tęsia politologas.

Tačiau T. Janeliūnas sako negalintis vienareikšmiškai pasakyti, ar Darbo kodeksas taps viską lemiančiu veiksniu. Politologas sako manantis, kad prieš Darbo kodeksą pasisakiusios partijos bandys panaudoti šį klausimą ir sustiprinti savo pozicijas.

Prieš Darbo kodeksą gana aiškiai pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri parlamente šiuo metu turi vos keletą atstovų. T. Janeliūnas pažymi, kad būtent ši partija pateikia save kaip alternatyvą dabartinei valdžiai ir būtinai sieks pasinaudoti Darbo kodeksu, kaip argumentu, kodėl reikia balsuoti už valstiečius žaliuosius, o ne valdžioje esančias partijas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pozicija buvo niuansuota: pusė frakcijos palaikė Darbo kodeksą ir balsavo už jį priėmimo metu. Tačiau vėliau partija parėmė D. Grybauskaitės pataisas, tik žadėjo atsižvelgti į darbdavių interesus ir pataisyti Darbo kodeksą pagal jų siūlymus kiek vėliau.

Pasak politologo, konservatorių balsavimas dėl prezidentės veto galėjo būti taktinis: partija galbūt atsižvelgė į artėjančius Seimo rinkimus ir parėmė prezidentę, kuri aiškiai pasakė: Seime priimtas Darbo kodeksas yra nesubalansuotas ir įteisina darbdavių dominavimą.

„Konservatoriai gali išnaudoti Darbo kodeksą savo politinei kampanijai, rodydami, kad socialdemokratai neturi privalumų, kai kalbama apie socialinės atskirties mažinimą arba mažiau uždirbančių darbuotojų atstovavimą. Šia prasme tai greičiausiai nebus socialdemokratams į naudą", - sako T. Janeliūnas.