Ne tik dėl savo valdomos supervalstybės, bet ir dėl savo įgaliojimų – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir net įtakingiausi Europos politikai gali nebent pasvajoti apie tokias galias, kokias turi Barackas Obama.
Apie tokiomis galiomis disponuojantį prezidentą svajoja ir nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Žurnalo „Valstybė“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad „amerikietiškos“ prezidento institucijos Europos Sąjungoje (ES) trokšta kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Ir vadinamųjų „vieno žmogaus partijų“ elektoratas čia toli gražu netrykšta entuziazmu.
Dominuoja „nežiniukai“
Liepą atliktos apklausos duomenimis, „kieto“ prezidento idėjos oponentų daugiau negu jos šalininkų. 32,3 proc. respondentų mano, kad „amerikietiška“ prezidento institucija ES nereikalinga, 24,9 proc. – pasisako už tokį valdymo modelį.
Vis dėlto daugiausiai gyventojų – net 42,8 proc. – neturi nuomonės šiuo klausimu.
Vertinant pagal amžiaus grupes, didžiausią palaikymą „kietesnė“ prezidento institucija turi tarp jaunosios kartos gyventojų, kurių amžius siekia iki 29 m. Šioje amžiaus grupėje už amerikietišką valdymo modelį ES pasisakė net 36,2 proc. apklaustųjų. Labiausiai skeptiška amžiaus grupė – visai arti didžiausių entuziastų. Tik 17,4 proc. respondentų, kurių amžius siekia nuo 30 iki 39 metų, norėtų „amerikietiško“ prezidento ES.
Pagal socialines grupes, didžiausią palaikymą demonstruoja jaunimas – už amerikietiškas galias ES prezidentui pasisako net 37,1 proc. apklaustų moksleivių ir studentų. Nedaug atsilieka bedarbiai (31,1 proc.). O didžiausi šios idėjos skeptikai – specialistų grandyje dirbantys žmonės, tarnautojai ir darbininkai. Čia pasisakančiųjų prieš buvo nuo 32,2 iki 37,2 proc.
Vilnius iškrito iš konteksto
Didmiesčiuose palaikymas stipresnei prezidento institucijai yra didelis. Kas trečias Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojas remia tokią idėją. Tiesa, skeptikų čia irgi netrūksta – prieš pasisako 37 proc. šiuose miestuose gyvenančių žmonių.
Tuo tarpu Vilnius smarkiai išsiskiria didmiesčių fone. Prieš „amerikietišką“ prezidento instituciją ES pasisakė net 45,7 proc. vilniečių, už – vos 20,4 proc.
Mažesniuose miestuose ir provincijoje tiek pritariančiųjų, tiek prieštaraujančiųjų ES prezidento institucijos stiprinimui dalis nesiekia 30 proc. Čia dominuoja atsakymas „nežinau“. Pavyzdžiui, šį variantą pasirinko net 54,9 proc. kaimuose gyvenančių respondentų.
„Kietos rankos“ šalininkai renkasi partijas be kandidatų
Vertinant pagal politines gyventojų pažiūras, tik dviejų partijų rinkėjų gretose pritariančiųjų prezidento institucijos ES stiprinimui buvo daugiau, nei nepritariančiųjų. Pirmoji partija – tai kandidato gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose nekėlę konservatoriai. Už „kietesnį“ prezidentą pasisako 37,2 proc. šios partijos rinkėjų, prieš – 31,8 proc.
Idėjos šalininkų daugiau ir tarp valstiečių-žaliųjų rinkėjų. Ramūno Karbauskio partijos šalininkų gretose už „amerikietišką“ prezidento instituciją pasisako 28,5 proc. gyventojų, prieš – 25,4 proc.
Didelį palaikymą ES prezidento institucijos pertvarkai išsako ir Liberalų sąjūdžio, taip pat nekėlusio kandidato prezidento rinkimuose, šalininkai. Tiesa, tarp liberalių pažiūrų gyventojų skeptikų truputėlį daugiau: prieš „kietesnį“ prezidentą pasisakė 37 proc. liberalų elektorato, už – 34,6 proc.
Tarp valdančiosios koalicijos partijų rėmėjų daugiausiai palaikymo „amerikietiška“ prezidento institucija ES sulaukė Darbo partijos rinkėjų gretose. Čia už pasisakė 27,9 proc. respondentų, prieš – 28,6 proc. „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjų gretose – panašios nuotaikos: 27,7 proc. norėtų matyti kur kas stipresnį ES prezidentą, 30,9 proc. pasisako prieš.
Didžiausi skeptikai valdančiųjų partijų rinkėjų gretose – už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) balsuojantys žmonės. Čia net 40,6 proc. respondentų nenori „amerikietiškos“ prezidento institucijos ES, o už ją pasisako 25,7 proc.
Tuo tarpu didžiausią populiarumą turinčių socialdemokratų rinkėjai palaikymu idėjai netrykšta: už pasisako 22,6 proc. – mažiausiai tarp visų parlamentinių partijų šalininkų. Tiesa, skeptikų tarp socdemų rėmėjų ne tiek ir daug – 30,8 proc.
Požiūrį nulėmė žodis „Amerika“?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis DELFI teigė, jog pirmiausiai į akis krenta tai, jog didžioji dalis apklausos dalyvių pasirinko variantą „nežinau“. Esą tai rodo, kad daugelis gyventojų prastai suvokia ES valdymo mechanizmą ir vargiai gali jį palyginti su amerikietiškuoju modeliu.
„Nežinau“ irgi yra atsakymas, ir jis šį bei tą reiškia. Šiuo atveju, „nežinau“ reiškia, tikėtina, kad dalis žmonių tiesiog ne iki galo žino JAV prezidento pareigas ir kaip yra valdoma ES. Ir negali palyginti – ir atsako „nežinau“, - svarstė M. Jastramskis.
Pasak jo, jeigu gyventojai būtų geriau informuoti minėtais klausimais, jų nuomonių pasiskirstymas galėtų atrodyti visiškai kitaip.
Politologas taip pat pastebi, kad terminas „Amerika“ galėjo smarkiai paveikti gyventojų atsakymus. Mat daugiausiai pritarimo išsakiusios gyventojų grupės – jaunimas, konservatorių ir liberalų rinkėjai – sykiu pasižymi labiausiai proamerikietiškomis pažiūromis.
„Jaunimas Lietuvoje yra daugiausiai vesternizuotas.(...) Tai yra siejama su Amerika – su JAV, kaip galingos demokratinės valstybės pavyzdžiu. Iš kitos pusės – atrodytų keista. Pas mus vyresni žmonės, kiek mes politinę sociologiją žiūrime iš anksčiau, pasisako už „tvirtą ranką“, o JAV prezidentas, demokratinių konstitucijų kontekste yra pats stipriausias, nelyginant, žinoma, su Vladimiru Putinu, Hugo Chavezu ir panašiais veikėjais“, - tęsė M. Jastramskis.
Anot TSPMI dėstytojo, pozicijos partijų elektorate taip pat paaiškinamos požiūriu į JAV: daugiausiai šalininkų yra tarp proamerikietiškų partijų rinkėjų, o skeptikai ar nuomonės neturintys gyventojai paprastai prijaučia ne tiek į Vakarus orientuotoms politinėms jėgoms.
„Nors klausimas lyg ir apie instituciją, (…) kitas klausimas – ar žmonės atsakydami galvoja apie institucinę sistemą, ar apie JAV, kaip pavyzdį. Tai, kad Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratas pasižymi tuo, jog yra daug pasisakančių prieš – nieko keisto. Nes būtent šiose partijose yra daugiau rinkėjų, kurių geopolitinė orientacija nėra provakarietiška. O nemažos dalies – ir pragmatiška, prorusiška. Dabar, Ukrainos krizės sąlygomis, yra pakankamai išsilyginęs tas balansas“, - aiškino M. Jastramskis.
Vertinant Lietuvos prezidento galias, rezultatai būtų kitokie
Kaip atrodytų gyventojų nuomonė, jei tas pats klausimas jiems būtų užduotas ne apie ES, o apie Lietuvos prezidento instituciją? M. Jastramskis nesiima vertinti, kurios pozicijos šalininkų būtų daugiau, tačiau dėl vieno neabejoja – neapsisprendusiųjų skaičius būtų kur kas mažesnis.
„Kadangi kalbėtume apie mūsų kontekstą, manau, išaugtų skaičius tų, kurie bent jau tikrai atsakytų. Dėl to, kad net jeigu žmogus tiksliai nežino ir negali cituoti Lietuvos Konstitucijos ir prezidento įgaliojimų, jis gali jausti, kad apie savo šalį jis gali daugiau pasakyti negu bendrai apie ES. O klausimas, kaip tai pasidalintų, yra keistas. Gal po lygiai“, - reziumavo M. Jastramskis.