Apklausa: gyventojai Konstitucijoje labiausiai vertina teisę į minties laisvę, privatumą ir nuosavybę

 (63)
Lietuvos Konstitucijoje gyventojai svarbiausiomis laiko tris nuostatas, ginančias minties laisvę, asmens privatumą ir teisę į nuosavybę. Mažiausiai svarbios konstitucinės teisės – laisvė streikuoti ir mitinguoti.
Lietuvos respublikos konstitucija
© DELFI / Audrius Solominas

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario pabaigoje atlikta apklausa.

Liberalizmo šalininkai apklausos rezultatus vertina kaip visuomenės pažangos požymį. Tuo tarpu profsąjungos įžvelgia priešingas tendencijas: esą sužibėjo lietuviškas mentalitetas, kai svarbiausia – nuosavas daržas, o kolektyviniai poreikiai nustumiami į antrą ar trečią planą.

Saviraiškos laisvė ir teisė dalyvauti politikoje – ne taip svarbu

Teisę į minties laisvę, privatumą ir nuosavybę svarbiausiomis konstitucinėmis nuostatomis laiko maždaug tiek pat gyventojų – 29-30 proc. Šioms vertybėms pagal respondentų teikiamą svarbą nedaug nusileidžia teisė į asmens neliečiamybę ir orumą bei laisvę (25 proc.).

Maždaug kas penktas respodentas tarp svarbiausių Konstitucijos nuostatų nurodė teisę laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykti iš šalies. Kiek mažiau gyventojų – atitinkamai 17,7 ir 16 proc. – tarp svarbiausių konstitucinių principų įvardijo apsaugą nuo diskriminacijos bei teisę turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus.

Dar trys Konstitucijos nuostatos sulaukė maždaug 13-14 proc. respodentų simpatijų. Tai teisė laisvai rinktis darbą ir gauti teisingą apmokėjimą, teisė dalyvauti valdant šalį ir teisė ginti valstybę nuo vienokia ar kitokia forma pasireiškiančių agresorių.

Mažiausiai svarbos gyventojai teikia dviem panašioms Konstitucijos nuostatoms. Teisę rinktis į taikius protestus ir teisė surengti streiką prie svarbiausių konstitucinių vertybių priskiria atitinkamai 8 ir 8,6 proc. respondentų.


Kurias iš žemiau išvardintų Lietuvos Konstitucijos nuostatų labiausiai vertinate? (proc.) galimi trys atsakymai


Nuosavybė neliečiama. Žmogaus būstas neliečiamas

30,2

Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas

29,7

Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma

29,0

Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas

25,6

Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas

25,0

Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos

20,5

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu

17,7

Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas

16,0

Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

14,3

Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą

13,6

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

13,2

Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi

9,5

Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus

8,6

Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti

8,0

Nežino/ neatsakė

3,7

Iš viso:

100


Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

Ž.Šilėnas: rezultatai labai nudžiugino

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas DELFI teigė labai palankiai vertinantis apklausos rezultatus, o ypač tai, kad pirmaujančios pozicijos teko teisę į privačią nuosavybę ginančioms Konstitucijos nuostatoms.

„Galima tiesiog džiaugtis. Tikrai matome tą situaciją, kad Lietuvos žmonės yra laisvi, gyvena laisvai ir nori gyventi laisvai. Dėl ko galima truputį paliūdėti, tai kad tų žmonių, kurie priima sprendimus – politikų ir t.t. – atsakymai, spėju, būtų visiškai kitokie. Spėju, daugumai politikų 23 straipsnis (ginantis teisę į nuosavybę – DELFI) tikrai nėra pats pirmas. Labai liūdna, kad jų mąstymas, jų primestos dogmos neleidžia Lietuvai tapti dar laisvesne šalimi“, - samprotavo Ž. Šilėnas.

Pasak jo, gana mažai „balų“ surinkusi teisė dalyvauti valstybės valdyme – bendro gyventojų nusivylimo politika apraiška.

Tuo tarpu lentelės dugne atsidūrusių teisių streikuoti ir mitinguoti, LLRI vadovo nuomone, dramatizuoti nereikia. Esą tai turbūt reiškia, kad šios teisės yra pakankamai užtikrintos, tad gyventojams nekelia susirūpinimo. „Kitaip sakant, tai nėra problema. Lietuvos piliečiams netrukdoma nei burtis į profsąjungas, nei mitinguoti“, - apklausos rezultatus interpretavo Ž. Šilėnas.

A.Černiauskas: tai patvirtina lietuvišką mentalitetą

Visiškai priešingai nei LRRI prezidentas apklausos rezultatus vertina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovas Artūras Černiauskas.

„Gal susiformavusi nuomonė, kad žmogus nesugebės apginti savo teisių. Esant tokiai nuomonei, kiti, kurie nenori kad tokios teisės būtų ginamos, tas teises ir pažeidinėja“, - mažai simpatijų sulaukusias teises protestuoti vertino LPSK vadovas. Esą tą patį rodo ir gana kuklus teisės dalyvauti valstybės valdyme vertinimas.

Pasak jo, lentelės viršuje atsidūrusi teisė į nuosavybę ir dugne atgulusios teisės streikuoti ir mitinguoti – blogųjų lietuviško mentaliteto savybių išdava.

„Apklausa patvirtina visą lietuvių mentalitetą. Pats pagrindas yra asmeninė nuosavybė, asmeninių norų įgyvendinimo galimybė. O visuomeniniai dalykai žmonių visiškai nedomina, jie abejingi. Kol visuomenė bus tokia abejinga, realiai pas mus, net žiūrint iš materialiosios pusės, Darbo kodeksas bus pažeidinėjamas, darbo užmokestis augs labai nedaug ir tiktai dėl ekonominių faktorių. (...) Išjudinti žmones yra be galo sunku. Nes yra toks požiūris – ką, mes pastreikuosim, mus už tai nubaus, bet mes tuo nieko nepasieksime“, - sakė LPSK vadovas, pridurdamas, esą teigiamoms permainoms visuomenėje reikės dar ne vieno dešimtmečio.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario 20-28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Laukia audringi orai: įspūdingą kaitrą gesins gausus lietus, dangų skros žaibai (11)

Artinasi kol kas bene karščiausia šios vasaros diena, tačiau vargu, ar ja pavyks pasimėgauti, nes danguje virte virs veiksmas: numatomas dažnas ir gausus lietus, perkūnija. Po audringo ketvirtadienio, savaitės pabaigoje termometrų stulpeliai kasdien leisis vis žemiau, o smarkus vėjas ir toliau atgins lietaus ir perkūnijos debesis.

Panevėžio teatro vadovo priekabes patyrusi aktorė prabilo apie sukrėtimą (70)

Juozo Miltinio dramos teatrą supurtęs seksualinio priekabiavimo skandalas sulaukė atomazgos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, išnagrinėjusi jaunos aktorės Erikos Račkytės mestus kaltinimus teatro vadovui Linui Zaikauskui seksualiai priekabiavus ir kaip atlygio už vaidmenį reikalavus seksualinių santykių, pripažino, kad įstaigos direktorius peržengė visas ribas.

Tradicijos, kurios nemiršta: kodėl romų vyrai negali dirbti kiemsargiais ir valytojais (326)

„Tyrimai rodo, kad romai traktuojami ne kaip etninė grupė, o kaip socialinė. Greta valkataujančių benamių, buvusių kalinių. Štai kokioje eilutėje romai, o ne prie tautinių mažumų,“ – sako Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja.

Žmogaus pagrobimu ir sumušimu įtariamas Varėnos komisaro brolis buvo baustas už pasipriešinimą policijai (8)

Antradienio popietę Alytuje laikinai einantis Alytaus apskrities VPK viršininko pareigas Alvydas Jurgelevičius surengė spaudos konferenciją ir paaiškino išvakarėse Varėnos rajone nutikusio įvykio, kuriame dalyvavo šio rajono komisariatui laikinai vadovaujančio pareigūno Sauliaus Dabravolsko brolis, aplinkybes.

Iš R. Karbauskio frakcijos pasitraukę politikai žodžių į vatą nebevynioja (257)

Vertybinio pagrindo trūkumas ir dviejų skirtingų vertybinių flangų – itin konservatyvaus ir šiek tiek liberalesnio nuostatų nesuderinamumas neleidžia „valstiečiams“ įgyvendinti jų rinkėjams išsakytų pažadų, teigė iš šios partijos frakcijos Seime pasitraukę politikai prie Mišrios Seimo narių grupės prisijungęs Bronislavas Matelis ir į liberalų gretas įsiliejusi Dovilė Šakalienė.