Socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius, keturis mėnesius buvęs palankiausiai vertinamu visuomenės veikėju, šįkart į pirmąją poziciją „leido“ grįžti valstybės vadovei, pats nuo jos atsilikdamas labai nedaug.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 16-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kovo mėnesį 73 proc. respondentų palankiausiai vertino prezidentę D. Grybauskaitę. Premjerui A. Butkevičiui palankumą išreiškė 71 proc. apklaustųjų. V. Adamkui - 65 proc.
Dar devynis visuomenės veikėjus šalies gyventojai vertino labiau palankiai nei nepalankiai - europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, tvarkietį aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį, Seimo narę konservatorę Ireną Degutienę, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, buvusį parlamentarą socialdemokratą Česlovą Juršėną, socialdemokratą sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį, liberalsąjūdietį parlamentarą Eligijų Masiulį, europarlamentarą partijos Tvarka ir teisingumas lyderį Rolandą Paksą bei Europos Sąjungos atstovą Afganistane Vygaudą Ušacką.
Nepalankiausiai kovą Lietuvos gyventojai vertino šešis politikus. Konservatorių lyderį buvusį Premjerą Andrių Kubilių 77 proc. respondentų įvertino nepalankiai. 65 proc. apklaustųjų nepalankiai atsiliepė apie europarlamentarą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis sulaukė 62 proc. respondentų nemalonės. Sostinės meru Artūru Zuoku teigė esą nusivylę 59 proc. apklaustųjų, Seimo frakcijos "Drąsos kelias" seniūne Neringa Venckiene - 54 proc. bei parlamentaru Petru Gražuliu - 53 proc.
Per mėnesį nuo vasario apklausos labiausiai pagerėjo Prezidentės D. Grybauskaitės vertinimas - 5 procentiniais punktais. 3 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančių Seimo Pirmininką darbietį Vydą Gedvilą, sveikatos apsaugos ministrą V. P. Andriukaitį bei europarlamentarą R. Paksą.
Anot kompanijos "Baltijos tyrimai" sociologo Romo Mačiūno, kalbant apie pastarąjį politiką reikia pastebėti, kad beveik po dešimties metų pirmą kartą jo vertinimas tapo labiau palankus nei nepalankus - tik 2013 metų kovą didesnė dalis gyventojų R. Paksą vertino labiau teigiamai nei neigiamai, ir nuo tol šį politiką nepalankiai vertinančių būdavo daugiau nei vertinančių palankiai.
Lyginant su vasario mėnesio apklausa, daugiausiai - 4 procentiniais punktais - sumenko Darbo partijos lyderio parlamentaro Viktoro Uspaskicho bei V. Tomaševskio vertinimas. 3 procentinių punktų neteko A. Zuokas, darbietė Seimo narė Loreta Graužinienė bei N. Venckienė.
Kitų visuomenės veikėjų vertinimai liko tokie patys arba pakito nedaug.
Seimas būtų panašus į jau dirbantį
Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę kovo mėnesį, parlamentinėmis būtų tapusios Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos, Tėvynės sąjunga su krikščionimis demokratais bei Liberalų sąjūdis.
Ir tai būtų partijos, kurios pelnė mandatus per praėjusį spalį vykusius Seimo rinkimus bei šį kovą vykusį pakartotinį balsavimą trijose rinkimų apygardose.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 16-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, didžiausios paramos būtų sulaukusi Lietuvos socialdemokratų partija - už ją būtų balsavę 31 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių, t. y. 3 procentiniais punktais daugiau nei prieš mėnesį.
Šeštadalis - 17 proc. - apklaustųjų, pagal kovo mėnesio apklausos duomenis, būtų pasirinkę Darbo partiją.
Tretieji pagal gyventojų palaikymą būtų buvę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kuriuos būtų parėmę 8 proc. potencialių rinkėjų.
Kiek mažiau rinkėjų kovą būtų palaikę kitas dvi partijas - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį - 7 proc. bei partiją Tvarka ir teisingumas - 6 proc.
Tuo patekusių į parlamentą partijų sąrašas ir baigtųsi, nes kitoms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų.
Apie 3 proc. apklaustųjų kovą ketino balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą - apie 2 proc.
Po 1 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių kovą būtų balsavę už Liberalų ir centro sąjungą, politinę partiją "Sąjunga Taip", partiją "Jaunoji Lietuva", politinę partiją "Drąsos kelias" bei Krikščionių partiją.
Kitas partijas būtų palaikę mažiau nei po pusę procento rinkėjų.
Kiek daugiau nei penktadalis - 22 proc. - apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
ELTA primena, kad per praėjusį spalį vykusius Seimo rinkimus ir šį kovą vykusį pakartotinį balsavimą trijose rinkimų apygardose Lietuvos rinkėjai suformavo naujos kadencijos - 2012-2016 metų - Seimą. Jame yra 141 Seimo narys.
Daugiausia mandatų - 40 - dabar turi Socialdemokratų partija. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - 33, Darbo partija - 29, partija Tvarka ir teisingumas - 12, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis - 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8, "Drąsos kelias" - 7, nepartiniai, t. y. išsikėlę patys, - 3 ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 1.
Valdančioji dauguma - Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija - šios kadencijos Seime turi 89 balsus.
Labiausiai nepatikimų poziciją Seimas užleido komerciniams bankams
Šalies gyventojų požiūris į visuomenės institucijas - kuriomis verta pasitikėti, kuriomis ne - šiek tiek susvyravo.
Kovo mėnesį patikimomis laikomos beveik tos pačios institucijos, nuolat pirmavusios visuomenės nuomonės apklausose, o labiausiai nepatikimų pozicijoje šįkart atsidūrė bankai. Komerciniai bankai neteko net 9 pasitikėjimo procentinių punktų. To pakako, kad žemyn būtų nutemptas ir juos prižiūrintis centrinis šalies bankas - Lietuvos bankas.
Labiausiai patikimomis valstybės institucijomis viešosios nuomonės apklausos dalyviai kovo mėnesį įvardijo aštuonias institucijas. Tradiciškai pirmieji - ugniagesiai gelbėtojai. Pasitikį Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba teigė 87 proc. respondentų.
Su mažesniais, bet vis tiek aukštais, pasitikėjimo procentais toliau rikiuojasi Bažnyčia - 69 proc., krašto apsauga - 66 proc., Prezidento institucija - 64 proc., Konstitucinis Teismas - 56 proc., policija - 53 proc., Lietuvos žiniasklaida - 52 proc. bei "Sodra" - 50 proc.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 16-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kiekviena šių institucijų pasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų.
Dar keturiomis institucijomis gyventojai daugiau pasitikėjo nei nepasitikėjo - Valstybės sienos apsaugos tarnyba, savivaldybėmis, Valstybės saugumo departamentu ir profsąjungomis.
Labiausiai - septyni iš dešimties - šalies gyventojų kovo pabaigoje nepasitikėjo komerciniais bankais - 71 proc.
Dar penkiomis institucijomis nepasitikėjo daugiau nei pusė apklaustųjų: teismais - 64 proc., Seimu - 64 proc., prokuratūra - 60 proc., muitine - 59 proc. bei Lietuvos banku - 51 proc.
Per mėnesį nuo vasario mėnesio apklausos 4 procentiniais punktais ūgtelėjo pasitikėjimas Vyriausybe ir Seimu. 3 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčiųjų Bažnyčia.
Per tą patį laiką labiausiai sumažėjo pasitikinčių Lietuvos banku - net 13 procentinių punktų bei komerciniais bankais - 9 procentiniais punktais.
Taip pat sumažėjo gerai vertinančių Valstybės sienos apsaugos tarnybą - 6 procentiniais punktais, Valstybės kontrolę - 5 procentiniais punktais, prokuratūrą - 5 procentiniais punktais bei profsąjungas - 4 procentiniais punktais.