Apklausa: 70 proc. gyventojų mieliau rinktųsi ekonominę gerovę, o ne Lietuvos nepriklausomybę

 (2609)
Nors 60 proc. Lietuvos vyrų yra pasiryžę ginti šalį, dauguma šalies gyventojų mieliau rinktųsi ekonominę valstybės gerovę, o ne jos nepriklausomybę.
Apklausa: 70 proc. gyventojų mieliau rinktųsi ekonominę gerovę, o ne Lietuvos nepriklausomybę
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ pernai lapkritį atlikta apklausa.

Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis tokią visuomenės nuomonę laiko sovietinio auklėjimo ir suvešėjusio materializmo padariniu. Esą gyventojų polinkis viską vertinti per savo asmeninio intereso prizmę „žudo viską Lietuvoje“.

Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina, esą respondentai savo nuomonę išsakė apie ekonominę šalies laisvę, o ne apie jos suverenitetą. Anot jo, apklausos rezultatams veikiausiai atsiliepė ir krizė, gerokai pakoregavusi gyventojų nuotaikas.

Patriotizmas stipresnis tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių

Paprašyti įvertinti, kas jiems svarbiau – šalies nepriklausomybė ar jos ekonominė gerovė, apklausos dalyviai pateikė netikėtą vertinimą. Tik kas penktas prioritetu laiko Lietuvos nepriklausomybę, o ekonominę gerovę svarbesniu veiksniu laiko daugiau nei 70 proc. respondentų.

Kas Jums svarbiau - šalies nepriklausomybė ar šalies ekonominė gerovė? (proc.)
Šalies nepriklausomybė 20,1
Šalies ekonominė gerovė 70,4
Nežino/neatsakė 9,5
Iš viso 100

„Spinter tyrimai“ pastebi, kad šalies nepriklausomybę labiau vertina jauniausi bei vyriausio amžiaus respondentai. Daugiau patriotizmo akcentų matyti ir tarp didžiausias pajamas gaunančių žmonių bei didmiesčių gyventojų.

Sąskaitos už šilumą baisesnės nei priklausomybė nuo Rusijos

Panašius rezultatus parodė ir antrasis apklausos klausimas. Paaiškėjo, jog dauguma šalies gyventojų labiau apsidžiaugtų pigesne elektra ir dujomis (sykiu – ir mažesnėmis sąskaitomis), o ne energetinės Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimu.

Energetinę nepriklausomybę labiau už pigią elektrą ir dujas vertina tik kas ketvirtas šalies gyventojas.

Kas Jums svarbiau - elektros ir dujų kaina ar energetinė nepriklausomybė? (proc.)
Svarbu, kad būtų pigi elektra ir dujos, net jei liktume priklausomi energetiškai nuo Rusijos 62,9
Svarbu bet kokia kaina išsivaduoti iš šalies energetinės priklausomybės nuo Rusijos 25,3
Nežino/neatsakė 11,8
Iš viso 100

„Spinter tyrimų“ specialistai pažymi, jog energetinės nepriklausomybės svarbą dažniau įžvelgia 26-35 m. amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai bei didmiesčių gyventojai.

Prekyba su Rusija ir Baltarusija – svarbiau nei demokratija šiose šalyse

Ekonomiką gyventojai taip pat laiko svarbiausiu aspektu Lietuvos santykiuose su Rusija ir Baltarusija. Nors abiejose Rytų kaimynėse prodemokratiškos jėgos susiduria su dideliais sunkumais ar netgi smurtu, daugiausiai apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, jog mūsų šalies diplomatams geriau patylėti ir nedrumsti vandens ekonominiuose santykiuose tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos, užuot gynus demokratines vertybes.

14,5 proc. respondentų nurodė manantys, kad Lietuvai apskritai nereikia kišti nosies į Vladimiro Putino bei Aliaksandro Lukašenkos valdas. 42 proc. teigia, jog mūsų diplomatai ir politikai turėtų „dažniau patylėti ir nekenkti dvišaliams prekybiniams santykiams“. Demokratijos gynimą mūsų valstybės prievole laiko tik 27,5 proc. apklaustųjų.

Ar Lietuva turi kritikuoti žmogaus teisių padėtį Rusijoje ir Baltarusijoje, rizikuodama dvišaliais prekybiniais santykiais? (proc.)
Lietuva privalo ginti demokratines vertybes ir kritikuoti žmogaus teisių pažeidimus 27,5
Lietuva turėtų dažniau patylėti ir nekenkti dvišaliams prekybiniams santykiams 42,0
Kitų šalių demokratinė raida - ne Lietuvos reikalas 14,5
Nežino/neatsakė 16,0
Iš viso 100

V.Landsbergis: tai rodo visuomenės materializmą

Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, europarlamentaras V. Landsbergis, DELFI teigė, jog tokie apklausos rezultatai – visuomenėje įsivyravusio materialistinio požiūrio išdava.

Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Tai rodo žemą visuomeninės sąmonės lygmenį. Nes nepriklausomybės esmė turėtų būti aiški. Gal žmonės nesupranta, apie ką eina kalba. (...) Nepriklausomybė yra abstrakcija. Gerovė – tai yra konkretus dalykas. Visi nori konkrečių dalykų. (...) Tie atsakymai atspindi politinį nebrandumą, sumaterialėjimą. Primityvų materializmą. O kas man iš to? Ar yra man naudos, ar ne? Šitas punktas žudo viską Lietuvoje. Ir ne tik tarptautinius klausimus. Labai dažnas atvejis ir dažnas mąstymas. Reikia pasisakyti, reikia ką nors daryti – o daugybė žmonių pasakys: „O kas man iš to? Ką aš iš to gausiu?“ Aš, mano kišenė – ką aš gausiu. Ir tada visa politika tampa tokia mizerio politika“, - sakė V. Landsbergis, pridurdamas, jog „kas man iš to“ filosofija – sovietinio auklėjimo padarinys.

Vis dėlto jis pažymėjo, jog kitaip suformuluotas klausimas veikiausiai parodytų visiškai kitokius rezultatus.

„O jeigu būtų klausimas „Ar jūs sutiktumėte, kad Lietuva vėl nebebūtų nepriklausoma valstybė, jeigu bus už tai sumokėta?“. Paklausti reikia dar konkrečiau – „Ar Jūs sutiktumėte parsiduoti, kaip Lietuvos pilietis, kartu su kitais Lietuvos piliečiais?“. Reikia aiškiai klausti“, - pažymėjo V. Landsbergis.

Pasak jo, gyventojų nuomonė apie energetinę nepriklausomybę taip pat atspindi materialistinį požiūrį į valstybę.

„Šitas klausimas turėtų būti adresuojamas politinėms partijoms, einančioms į rinkimus. Tegul jos atsiskleidžia“, - pridūrė pašnekovas.

Paklaustas, kaip vertina gyventojų nuomonę, jog Lietuvai „geriau patylėti“ apie žmogaus teisių padėtį Rytų kaimynėse, V. Landsbergis pastebėjo, jog ir čia visuomenė aukščiau kelia materialiąją pusę. Be to, Lietuva esą tikrai nepasižymi itin dažna ir aštria kritika, pavyzdžiui, Maskvos atžvilgiu.

„Be abejo, kad ne mūsų reikalas, ką ten su kuo daro pasaulyje, - ironizavo jis. - Žinoma, liūdnas toks galvojimas. O kad nekenkti santykiams... Santykiams kenkia ne kokia nors (Lietuvos – DELFI) kritika. Kritikos yra nedaug, nėra taip, kad Lietuvos Vyriausybė nuolat kritikuotų – kiekvieną savaitę darytų apžvalgą, kiek Rusijoje pažeista žmogaus teisių. Juk to nėra. Mums bando primesti, lyg tai yra tokia nenaudinga laikysena“, - sakė V. Landsbergis.

Jis taip pat pastebėjo, jog Lietuvoje paplitęs polinkis atsiriboti nuo svetur vykstančių negerovių. Kaip to pavyzdį, europarlamentaras pateikė Lietuvoje nedaug dėmesio sulaukusį įvykį, kai Rusijos kalėjime nužudytas teisininkas Sergejus Magnickis, atskleidęs galimą korupcijos aferą.

„Pavyzdžiui, ciniškas S. Magnickio nužudymas kalėjime už tai, kad jis atskleidė didžiulę korupciją ginkluotosiose pajėgose, atsakantiems į klausimą atrodo kaip ne mūsų reikalas. Tegul jie ten tvarkosi su savo teisybės ieškotojais. Reikia žmonėms aiškiau statyti klausimą – ar mus tai liečia, ar ne. O pačioje Lietuvoje kai tai įvyksta – tai mus liečia ar ne? O kur tada riba?“ - retoriškai klausė V. Landsbergis.

N.Mačiulis: galbūt apklausos dalyviai neteisingai suprato klausimą

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis DELFI teigė, kad apklausos dalyviai terminą „nepriklausomybė“ greičiausiai suprato daugiau kaip ekonominės, o ne politinės laisvės kriterijų. Jo nuomone, tokie apklausos rezultatai nereiškia, jog valstybės suverenitetas gyventojams yra mažiau svarbus nei jų nuosavų piniginių storis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Manau, dauguma respondentų šį klausimą suprato Lietuvos priklausomybės nuo Europos Sąjungos kontekste, o ne įsivaizdavo Lietuvos okupaciją, kokioje, pavyzdžiui, šalies gyventojai gyveno po Antrojo pasaulinio karo. Lietuvai tapus ES nare, dalis nepriklausomybės iš tiesų buvo prarasta – kai kurių mokesčių minimalias ribas nustato Europos Komisija, turėjome uždaryti atominę elektrinę, reglamentuojama kita ekonominė ar socialinė veikla. Tačiau ekonominė visų šalies gyventojų gerovė nuo įstojimo į ES reikšmingai išaugo – sparčiai augo ne tik eksportas, bet ir gyventojų atlyginimai ir socialinės išmokos. Manau tai ir atspindi rezultatai – ilgalaikė ekonominė gerovė svarbiau, nei tam tikrų ne pamatinių laisvių praradimas. Ši apklausa iš dalies rodo globalesnį visuomenės mąstymą – didesnė integracija su ES valstybėmis atnešė ekonominės naudos, bet nesumažino asmeninių laisvių. Priešingai, atsivėrė valstybių sienos ir daug didesnė gyventojų dalis gali laisvai keliauti po ES šalis“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Tuo tarpu respondentų nuomonę, esą pigios dujos ir elektra – svarbiau už energetinę nepriklausomybę, ekonomistas vertina kaip visuomenės trumparegiškumo apraišką.

„Šiame klausime labai svarbi laiko dimensija. Manau, kad ketvirtadalis respondentų, atsakę, kad svarbiau išsivaduoti iš šalies energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos galvojo apie ilgą laikotarpį. Juk ilgame laikotarpyje, priėmus svarbius strateginius tikslus – statyti suskystintų dujų terminalą ar naują atominę elektrinę – iš esmės sukuriama ne tik energetinė nepriklausomybė, bet alternatyvių energijos tiekėjų ir šaltinių egzistavimas užtikrina mažesnę šių išteklių kainą. Tuo tarpu atsakę, kad maža dujų ir elektros kainą ir svarbiau nei energetinė nepriklausomybė galvojo apie šiandienos problemas, o ne apie ateities perspektyvas. Turbūt daugumai šalies gyventojų šiandienos dujų, elektros ir šildymo kainos yra per didelė problema, kad galėtų sau leisti galvoti apie šviesų rytojų (t.y. energetinę nepriklausomybę)“, - sakė N. Mačiulis.

Gyventojų požiūrį į Lietuvos poziciją dėl įvykių Rusijoje ar Baltarusijoje „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigė suprantantis paprastai: ekonominiai interesai gyventojams svarbūs, o kova už demokratiją gali ir palaukti – juolab, kad Lietuvos balsas tarptautinėje arenoje skamba tyliai.

„Taip, vieną vertus vėl ekonominis interesas yra aukščiau empatijos, moralės, kilniadvasiškumo ar bendruomeniškumo. Tačiau, tai gali rodyti tiesiog lietuvio pragmatiškumą – Lietuvos pozicija dauguma šių jautrių klausimų tarptautinėje erdvėje yra balsas tyruose, negalintis pakeisti problemų tose šalyse, tačiau galintis pabloginti Lietuvos dvišalius santykius ir gyventojų ekonominę gerovę“, - tęsė pašnekovas.

Rezultatus pakoregavo ekonomikos krizė

N. Mačiulio teigimu, prie tokių apklausos rezultatų galėjo prisidėti ir tebesitęsiantis ekonominis sunkmetis. Esą jeigu tokia pat apklausa būtų buvusi atlikti šalies ūkio pakilimo laikotarpiu, ji greičiausiai būtų parodžiusi kur kas labiau pozityvius rezultatus.

„Turbūt euforijos, pakilimo ir (labai laikino ir nepagrįsto) ekonominio klestėjimo laikotarpiu gyventojai būtų mažiau pragmatiški ir didesnę svarbą suteiktų nepriklausomybei, solidarumui, vienybei. Tačiau juk net Maslou piramidėje žmogus pirmiausia siekia patenkinti savo bazinius prigimtinius poreikius – turėti maisto, pastogę, jaustis saugiu – o tik po to gali leisti sau galvoti apie aukštesnes vertybes. Manau būtent tai ir atspindi šie rezultatai“, - reziumavo ekonomistas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2011 metų lapkričio 21-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Skaičiuojami pirmadieninės krušos nuostoliai

Pirmadienio pavakarę šiaurinę Lietuvos dalį daužiusi kruša išties pridarė nuostolių ūkininkams, bet padaryta žala žemės ūkio naudmenoms ir pasėliams vis dar skaičiuojama.

Dirba už mažiau nei MMA: kas jie? (186)

Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri savo darbuotojams moka mažiau nei minimalų vidutinį atlyginimą (MMA).

Palangos planai sukėlė tikrą audrą (75)

Palangoje, Kunigiškėse esanti Užkanavės gatvė yra gana apgailėtinos būklės: kelias aptrupėjęs, jame duobės, o šalimais nėra net šaligatvių pėstiesiems.

Savivaldybės įvaikinimą turi skatinti ir paslaugomis (9)

Nevyriausybinės organizacijos sako, kad vaikus iš globos namų į šeimas siekiančios perkelti savivaldybės turi pasiūlyti tokioms šeimoms socialinių paslaugų.

Ekonomikos pakilimas? Lietuvoje daugėja žmonių, gyvenančių skurde (424)

Žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, per metus skurstančiųjų padaugėjo.