N. Ozolina ne kartą aršiai kritikavo Norvegijos vaiko gerovės tarnybą „Barnevernet“, kaltino Lietuvos politikus ir ambasadą nepadedant su tarnyba susidūrusioms šeimoms. Ji taip pat ne kartą viešai pasakojo su „Bernevernet“ teismuose kovojančių šeimų istorijas. Galiausiai N. Ozolina LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ pareiškė, kad Norvegijoje didžiausia kraujomaiša, tad norvegai vagia lietuvių vaikus.
„Norvegijoje gimstamumo rodiklis yra pats žemiausias“. „Norvegijoje kraujomaiša yra pati didžiausia pasaulyje. Tas pats galioja vaikų, gimusių su Dauno sindromu ir kitais genetiniais defektais, procentui“, – Olesiundo mieste gyvenančios lietuvės mintis citavo Norvegijos žiniasklaida. Šis pasisakymas parodytas per kelias šalies televizijas.
Jau kurį laiką N. Ozolinos pavardės nėra nacionaliniame vertėjų registre www.tolkeportalen.no. Jos nepavyksta rasti ir ankstesne – Kazlauskaitės – pavarde. Ar tai reiškia, kad skandalingoji vertėja priėjo liepto galą?
N. Ozolina: aš tik laikinai registre nematoma
Kalbėdama su DELFI, N. Ozolina neslėpė, kad jai Integracijos departamente (IMDI) iškelta drausmės byla. „Byla nebaigta, tikrai esu nepanaikinta ir neišmesta iš vertėjų registro“, – tvirtino N. Ozolina.
N. Ozolina aiškina neseniai pagimdžiusi ketvirtą vaikelį, šiuo metu esanti motinystės atostogose, taigi registre jos ir nematyti. „Laikinai aš registre nematoma“, – tikino N. Ozolina. Ji pažadėjo kreiptis į vertėjų registrą naujo slaptažodžio – esą porai dienų įjungus aktyvų registrą, „dezinformaciją skleidžiančios moteriškės“ nusiramins.
N. Ozolina aiškino, kad jai drausmės byla iškelta po lietuvės vertėjos skundo.
„Mane apkaltino, kad neva pažeidžiau įstatymą televizijoje pasakodama apie bylas, apie kurias sužinojau vertėjaudama. Bet aš negavau tokios informacijos vertėjaudama teisme. (…) Jei mane teismas samdytų, o aš iš teismo išėjusi nueičiau į laidą ir papasakočiau, kas vyko teisme – taip, būtų buvęs pažeidimas. Bet dabar to nebuvo“, – ginasi pašnekovė.
N. Ozolina sakė nebuvusi oficiali už nepriežiūrą vaiką Norvegijoje praradusios Gražinos Leščinskienės vertėja: jai vertėjaudavo tik privačiai, pačios L. Leščinskienės prašymu. Teismas jos vertėjauti G. Leščinskienės byloje nesamdė. „Dabar vyksta susirašinėjimas – Integracijos departamentas bendrauja su „Barnevernet“ ir žiūri, ar aš tikrai esu padariusi tuos pažeidimus, kuriuos nurodė mane sunaikinti norinti vertėja“, – aiškino N. Ozolina. Ji tvirtina ir toliau vertėjaujanti, tačiau lietuviai ją esą naikina. Dalis minėtų naikintojų – „žmonės, dirbantys ambasadai“.
Moters teigimu, jos bylą sudaro apie 100 puslapių, joje esą atsidūrė net komentarai iš feisbuko.
Jei neteks vertėjos licencijos, N. Ozolina žada netylėti ir paviešinti visą bylą.
Pražudė ilgas liežuvis?
Vertėjų nacionalinį registrą administruojantis Integracijos departamentas (IMDI) DELFI patvirtino, kad N. Ozolinos registre nebėra. Pagal galiojančius teisės aktus departamentas nurodė šiuo klausimu negalintis suteikti daugiau informacijos.
DELFI šaltiniai sako, kad „suspendavimo“ galimybė vertėjų registre neegzistuoja. Norvegijos sistemą išmanančių asmenų teigimu, vertėjai, kuriems iškeltos drausmės bylos, šalinami iš registro. Principas paprastas: net ir gavę šeimos leidimą, vertėjai negali viešai kalbėti apie nebaigtas bylas.
Iš registro neišbraukiami net aktyviai nevertėjaujantys asmenys: sąraše ir dabar galima rasti lietuvių, kurie šiuo metu neužsiima vertėjavimu. Šiame portale dabar nurodomi 49 lietuvių kalbos vertėjai.
Anksčiau N. Ozolina žiniasklaidai yra pasakojusi istoriją, kad siekdama savarankiškai prasigyventi, tapti gerbiama ir žinoma vertėja, turėjusi daugiau nei dešimtmetį kasdien dirbti po 14-16 valandų. N. Ozolina yra sakiusi, kad dirbdama įgaliota teismo vertėja už valandą darbo gauna apie 100 eurų. Moters pajamos per mėnesį kartais siekia ir 10 tūkstančių eurų.