Prašymas, klojantis pamatus daugiau nei pusantro tūkstančio tautiečių persekiojimui Rusijoje, gautas dar vasarą, tačiau prokuratūra tylėjo iki šios savaitės.
Apie grėsmę okupacinėje kariuomenėje atsisakiusiems tarnauti Lietuvos piliečiams krašto apsaugos ministras sužinojo pirmadienį – kaip ir visa Lietuva. Ministras, socialdemokratas Juozas Olekas nedelsdamas ėmėsi prevencinių priemonių, o jo pirmtakė, konservatorė Rasa Juknevičienė prokuratūros tylą vadina skandalinga.
Prašymų būta ir daugiau
Kad Rusijos teisinės pagalbos prašymas gautas dar vasarą, DELFI patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
„Taip, turėjom vasarą. Ir bendradarbiavimas vyko tame lygmenyje, kuriame turėjo vykti“, - sakė E. Martinonienė.
Paklausta, ar tai nekėlė pavojaus Sovietų armijoje tarnauti atsisakiusiems tautiečiams, ji patikino, esą prašymas gautas tik dėl vieno asmens, o prokuratūra viską atliko laikydamasi Lietuvos ir tarptautinių normų.
Pasak jos, tai ne pirmas atvejis, kai Rusija mėgina persekioti Sovietų kariuomenėje atsisakiusius tarnauti Lietuvos vyrus. „Maždaug 10-12 metų atgal keli tokie analogiški prašymai buvo teikti Lietuvai. Jie buvo išnagrinėti ir buvo atsisakyta juos vykdyti“, - teigė E. Martinonienė.
Nors asmenų, atsisakiusių tarnauti okupacinėje kariuomenėje, tarptautinės paieškos Rusija neskelbia, šie žmonės raginami susilaikyti kelionių ne į Europos Sąjungos ir NATO šalis. Mat didžioji kaimynė pajėgi daug kam – tarkim, sulaikyti dėl vienos priežasties, o teisti dėl kitos. Tokių galimybių prokuratūra nesiima vertinti.
„Tai yra kita valstybė. Kas pas juos įmanoma – ar aš galiu atsakyti?“ - retoriškai klausė E. Martinonienė.
Prokuratūra pabrėžia, kad Lietuvos piliečiai atsisakė tarnauti okupacinėje kariuomenėje, ir tokio elgesio prilyginimas nusikaltimui yra sunkiai suvokiamas sveiku protu. „Tu negali dezertyruoti iš kariuomenės, kurioje tu neprivalėjai tarnauti“, - konstatavo pašnekovė.
Paklausta, ar Rusijos taikiklyje atsidūrę Lietuvos piliečiai buvo kaip nors įspėti dėl pavojaus iki viešai paskelbiant apie teisinės pagalbos prašymą, ji teigė negalinti to atskleisti. „Tai nėra komentuojama. Neturiu įgaliojimų komentuoti, kas vyko nagrinėjant teisinės pagalbos prašymą“, - teigė Generalinės prokuratūros atstovė.
Kada tiksliai gautas teisinės pagalbos prašymas – birželį, liepą ar rugpjūtį – prokuratūra neįvardija. „Vasarą“, - kartojo E. Martinonienė.
R. Juknevičienė: tai skandalinga
Seimo narė taip pat stebisi, kad naujienas, panašu, tik iš žiniasklaidos sužinojo ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), ir Valstybės saugumo departamentas (VSD).
KAM ir VSD pirmadienį nedelsiant ėmėsi priemonių, viešai ragindami tarnybos sovietinėje armijoje atsisakiusius vyrus nevykti į Rusiją ir kitas ne ES ir NATO šalis.
J. Olekas: sąrašas ilgėja
Krašto apsaugos ministras J. Olekas DELFI patvirtino, kad KAM, kaip ir visi mirtingieji, apie tariamų dezertyrų persekiojimą sužinojo tik pirmadienį.
Paklaustas, ar asmeniui, dėl kurio Rusija pateikė teisinės pagalbos prašymą, buvo kilusi grėsmė patekti į spąstus, politikas tokios galimybės neatmetė. „Gal ir buvo kilusi. Gal jis buvo perspėtas prokuratūros?“ - svarstė J. Olekas.
Pasak jo, jau yra žmonių, kurie atsiliepia į KAM raginimą ir ilgina oficialų sąrašą žmonių, atsisakiusių tarnauti Raudonojoje armijoje. Šiame sąraše – jau gerokai daugiau nei 1,5 tūkst. Lietuvos piliečių, kurių Rusijoje ir kai kuriose jai draugiškose valstybėse gali tykoti pavojus.
„Mes ta informacija pasidaliname su atsakingomis struktūromis Lietuvoje. Kad žinotų, jog šitie žmonės gali būti kaip nors „pageidaujami“ kitoje šalyje – ne dėl kokių kitų priežasčių, o dėl to, kad jie atsisakė tarnauti. Pas mus užregistruota 1562. Bet, mano žiniomis, jau vienas kitas yra paskambinęs, kurių ir nebuvo tame sąraše. Registruojame papildomai“, - teigė J. Olekas.
Nors Rusija Lietuvos piliečių paieškos neskelbia, krašto apsaugos ministras neatmeta galimybės, kad jie gali būti sulaikomi dėl kokių nors kitų motyvų, kad vėliau būtų persekiojami dėl menamo dezertyravimo.
