Mūsų vardų – tūkstančiai
Visų pirma įdomu žinoti, kiek lietuvių kalboje yra vyrų ir moterų vardų? A. Pangonytė pirmiausia rodo kalbininkų Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno sudarytą „Lietuvių vardų kilmės žodyną“. Tai daug kartų perleistas, bet neprarandantis savo aktualumo žodynas, kuriame teikiama apie 4 000 vyrų ir moterų vardų. Tiesa, pašnekovė pabrėžia, kad visa mūsų vardų įvairovė minėtoje knygoje neaprėpta.
Beje, specialistų nuomone, nelabai to ir siekta, mat tai visų pirma rekomendacinio pobūdžio leidinys. Taigi jame nurodytos teiktiniausios vardų formos, o gyvenime – ne vien buitinėje, bet ir oficialiojoje vartosenoje – pasitaiko visokiausių, ne visai tobulų formų. Be to, vardynas plečiasi: pagal žinomų vardų analogiją ar darybos tipus sukuriami nauji vardai, dar dažniau – skolinamos svetimos senų vardų formos. Ir, aišku, visais laikais atsiranda piliečių, atvykusių iš egzotiškų šalių ir kaip suvenyrų atsivežusių negirdėtų vardų. Galimas ir dar vienas variantas: tokie „nevietiniai“ vardai suteikiami tautiniu požiūriu mišriose šeimose.
Kaip susigaudyti ne specialistams?
Lietuvių kalbos komisija, atsiliepdama į visuomenės ir metrikatorių (pareigūnų, išrašančių gimimo liudijimus) poreikius, įsigijo Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazę ir sukūrė svetainės vlkk.lt pasvetainę vardai.vlkk.lt. Iš šalyje gyvenančių asmenų duomenų bazės sudarytas Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas; šiuo metu jame yra 82 746 vardai. Tai 3 593 391 žmogaus vardai. Surinkęs norimą vardą paieškos lange, minėtos svetainės lankytojas galbūt dar neras jo puslapio, bet ras kiekvieno vardo dažnumo grafiką ir kitus statistikos duomenis. Dar reikėtų atkreipti dėmesį į svetainės viršuje esančią abėcėlės eilutę.
Čia skelbiamas rekomenduojamų vardų sąrašas. Abėcėlės tvarka rikiuojami vyrų ir moterų vardai, atskirai – rekomenduotini, atskirai – vengtini ir neteiktini. Kalbininkės teigimu, ši dalis po truputį vis pildoma, tyrėjams aprašant vis naujus vardus. Kiekvienam vardui, jo variantui sukuriamas atskiras puslapis. Ten kiekvienas vardas įvertinamas bendrinės kalbos požiūriu, o vengtini, neteiktini variantai neaprašomi, tad ieškantieji vardo vaikui nukreipiami į teiktinųjų puslapį. Ten vardas yra išlinksniuotas, sukirčiuotas, nurodyti jo trumpiniai ar (ir) pamatiniai žodžiai, kilmė. Be to, svetainės lankytojai patys gali papasakoti su vardais susijusių istorijų.
Daugiausia iki šiol aprašytų yra baltiškos kilmės ir tradicinių svetimkilmių vardų. Kaip jau minėta, šiuo metu sąvade yra beveik 83 tūkst. vardų. Aprašytų vienanarių vardų – 4 691 (moterų – 2 240, vyrų – 2 451), kelianarių – 36 803. Baltiškos kilmės vardų dabar suskaičiuojama 2 352, svetimkilmių – 2 089. Tiesa, tas pats vardas, ypač jeigu jis trumpas, gali būti traktuojamas ir vienaip, ir kitaip. Štai moteriško vardo Rasa kilmę galima aiškinti trejopai: 1) baltiškas, kilęs iš bendrinio žodžio „rasa“, mitologinis vardas (plg. šventės pavadinimą Rasos); 2) trumpinys iš baltiškos kilmės vardų, pvz., Rasuolė; 3) trumpinys iš svetimos kilmės vardų, pvz., Rasvita.
Tad vardų tyrėjų dar laukia daugybė darbų, tik, deja, pačių tyrinėtojų – mažai. Kiek tiksliai ir kokios kilmės vardų mes turime, bus galima pasakyti tik baigus vardus klasifikuoti. Gaila, vis dar nepriimtas Vardų ir pavardžių įstatymas, kurio projektą Kalbos komisijos sudaryta darbo grupė buvo parengusi dar 2000 metais. Juk šis įstatymo projektas ir buvo inicijuotas būtent dėl iškilusios problemos, kaip rašyti pavardes. Pirmiausia, aišku, tas, kurios įgyjamos po santuokos su užsienio šalių piliečiais ar suteikiamos vaikams tokiose mišriose šeimose.
Nuo normos iki absurdo – pusė žingsnio
A. Pangonytė teigia iš metrikatorių girdėjusi tėvų pageidavimą vaikui suteikti vardą A (kaip raidę). Buvo atvejis, kai suaugęs asmuo ketino susitrumpinti pavardę iki pirmojo skiemens.
Kalbininkai nepritaria ir vardo Lidija pakeitimui į Lydia, Sofija – į Sofia, Eugenija – į Eugenie, Ingė – į Inge, Jolanta – į Yolanta ir pan. Mat tokiais atvejais pageidaujama ne keisti vardą, o užrašyti jį pagal kitos kalbos taisykles. Dėl tos pačios priežasties nepritariama tokiems vardams kaip Tano, Brigitta, Wiktoria, Henriette, Mia, Lea – jie turėtų būti užrašyti lietuviškomis raidėmis, su galūnėmis, atspindinčiomis asmens lytį, kaitomi. Tačiau neprieštaraujama dėl tokių naujesnių svetimos kilmės vardų, kurie yra adaptuoti, t. y. užrašyti lietuviškais rašmenimis, turi galūnę ir yra kaitomi: Raidas, Fatima, Hila. Į kitataučių vardyno savitumą, morfologines ypatybes atsižvelgiama nuo seno, pvz., Sergejus (iš rusų k.), Siarhejus (iš baltarusių k.), Aleksejus (iš rusų k.), Oleksijus (iš ukrainiečių k.), Olga (iš rusų k.), Olha (iš ukrainiečių k.). Neseniai buvo patenkintas rusų tautybės piliečių prašymas atsižvelgti į vardų variantų rusų kalboje skirtumus ir suteikti dukteriai vardą Sofja, o ne Sofija (plg. rusų k. Софья ir София).
Ar Vytautės ir Algimantės įveiks Aldonus?
Bent tris pastaruosius dešimtmečius galima stebėti tokį gana keistą procesą: vis dažniau mergaitėms suteikiami vyriški vardai: Antanė, Algimantė, Algirdė, Arūnė ir t. t. Vyriški vardai į moteriškų vardų „lauką“ braunasi gerokai rečiau (Aldonas). Kaip paaiškinti moteriškojo prado invaziją į tradiciškai vyriškus vardus, domimės pašnekovės.
„Vardų priskyrimas moteriškiems ar vyriškiems – labiau asociatyvus, – sako A. Pangonytė. – Nors kalbose, kurios neturi galūnių, pavyzdžiui, anglų, vokiečių, skiriami moteriški, vyriški ir „neutralūs“ vardai. Kai turėsime visą piliečių vardų sąvadą, bus įdomu palyginti, kokio kamieno yra abiejų giminių vardai, o kokie tuo požiūriu – išskirtiniai. Štai Vaidas ir Vaida – maždaug vienodai populiarūs, bet Antanas absoliučiai dažnesnis už Antanę, Daiva – kur kas dažnesnė už Daivį, o Aistė – už Aistį. Pagal šį dažnumą Jovita yra moteriškas vardas, jį turi daugiau kaip 5 tūkst. moterų, vardą Jovitas – tik 37 vyrai. Tačiau viena svetainės lankytoja parašė: „Mūsų kaime buvo net du Jovitai, taigi senyviems giminaičiams Jovitas atrodė normalus vyriškas vardas. Kai pirmą kartą brolis atsivežė merginą Jovitą, giminaičiams buvo labai keista – kaip galėjo moterį pavadinti vyrišku vardu.“
Atakuoja užsienio kalbos
Kalbos komisija sulaukia pageidavimų keisti moterų pavardžių formą į vyrišką ar begalūnę, tačiau niekada nėra pritarusi, kad, pvz., moters pavardė Palionienė būtų pakeista į Palionis ar Petrauskienė – į Petrus. Norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992, § 46) yra aiškiai nustatyta: netekėjusių moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles daromos iš vyriškų pavardžių su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, ištekėjusių moterų pavardės – iš vyriškų pavardžių daugiausia su priesaga -ienė (iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūnėmis -us, -ius, -jus moteriškos pavardės daromos su priesaga -(i)uvienė arba -ienė). Nuo 2003 m. birželio 26 d. pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009), norint turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, moters pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma tik su galūne -ė, pvz.: Talmantė (iš Talmantas), Gudonė (iš Gudonis), Lebedė (iš Lebedys), Butkė (iš Butkus), Misevičė (iš Misevičius), Ambraziejė (iš Ambraziejus), Stundžė (iš Stundžia), Motuzė (iš Motuza).
Tokia lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraujanti pavardžių forma leista atsižvelgus į dalies visuomenės nuomonę, kad dėl šeiminę padėtį atskleidžiančių pavardžių priesagų moterys gali patirti diskriminaciją. Alternatyvusis darybos būdas būtent su galūne -ė, pasak pašnekovės, pasirinktas atsižvelgus į tarmių duomenis.
Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moters perimta pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė. Tačiau jei vyriška pavardė – su galūne -a (Šalna), moters pavardės forma kinta (Šalnė). Kitokia moterų pavardžių forma nėra įteisinta, nes tai gausintų bendrinei kalbai nebūdingas moterų pavardžių formas.
Be abejo, tekėdama moteris gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, sudarytą iš mergautinės ir posantuokinės pavardžių. Tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pvz., Rūta Simutytė-Gaidienė, Asta Butkė-Jurgaitienė, Jolanta Radzevičiūtė-Budrė.
Kada galima keisti pavardę?
Pastaruoju metu vardyno specialistams tenka pareikšti nuomonę dėl galimų pavardės trumpinimo variantų. Valstybinė lietuvių kalbos komisija apskritai pataria saugoti nepakeistas pavardes kaip giminės paveldą. Tačiau pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisykles Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę sutrumpinti pavardę, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis, nepriesaginis, jos variantas, todėl daugeliu atvejų dėl pavardės keitimo neprieštaraujama ir kalbos požiūriu. Dažniausiai trumpinama numetant formantus -evič-, -ovič-, -ausk-, -eck-, -ick- ir kt. (būna, kad numetamas net ne vienas formantas). Sprendžiant trumpinimo pageidavimus žiūrima, su kokiomis galūnėmis fiksuotos pavardės iš tarpukario duomenų sudarytame žodyne, kokios funkcionuoja dabartinėje vartosenoje, neradus remiamasi analogijomis, ir dažniausiai atsakymas būna teigiamas.
Nepritariama, jei pageidaujama keisti pavardės kamieną (šaknį) – nė dėl vienos raidės, – nes tai būtų nebe teisės akte numatytas pavardės trumpinimas, o morfologinis šaknies pakeitimas. Svarstoma, galbūt vertėtų pridurti nuostatą dėl pavardės pakeitimo, keičiant slavišką tėvavardinę priesagą lietuviška, mat jų lietuvių kalboje gausu: -aitis, -elis, -ynas, -okas, -ulis, -utis ir kt. Kalbos tyrėjų nustatyta, kad tam tikru istoriniu laikotarpiu tas pats asmuo buvo įvardijamas ir vienokiu (lietuvišku), ir kitokiu (slavišku) variantu. Norintiesiems sulietuvinti savo pavardę, keičiant jos priesagą, kalbininkė pataria atsiversti Antano Salio veikalą „Vilniaus krašto pavardžių sąrašas“, kur pateikiama daug keistinų formų pavyzdžių: Jarusewic – Jarušas, Jaruša, Jarušaitis ir pan.
Vis dėlto, apibendrina kalbininkų nuomonę apie mūsų pavardes A. Pangonytė, jų beatodairiškai keisti negalima: tokios, kokios pasiekė XXI amžių, atspindi ir kiekvieno žmogaus giminės, ir visos mūsų tautos istoriją.
Įdomioji vardų statistika
Sudarius Lietuvos Respublikos piliečių sąvadą (iš 2006 m. Gyventojų registro duomenų), paaiškėjo tokia įdomioji vardų statistika:
* populiariausi 1940–1990 metais gimusiųjų vardai: Jonas, Antanas, Vytautas ir Irena, Lina, Danutė;
* populiariausi 2000-aisiais gimusiųjų (32 406) vardai: Lukas, Mantas, Rokas ir Gabrielė, Gabija, Viktorija;
* populiariausi XX a. I pusėje Šilutėje gimusiųjų vardai: Jonas, Antanas, Petras ir Irena, Elena, Ona;
* populiariausi XX a. I pusėje Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusiųjų vardai: Antanas, Vytautas, Jonas ir Ona, Elena, Stasė;
* populiariausi XX a. Trakuose gimusių totorių (87) vardai: Jonas, Ivan, Aleksandras ir Elena, Emilija, Svetlana.