A.Paulauskas nežino, kiek yra NATO narių

 (38)
Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas ir po vizito į Briuselį nežino, kiek narių turi NATO. Sekmadienį LNK televizijos laidoje "Savaitės panorama" paklaustas, kiek narių turi NATO, A. Paulauskas atsakė, jog penkiolika.
Kaip žinoma, penkiolika narių turi Europos Sąjunga.

Laidos vedėjai pasakius, jog tai neteisingas atsakymas, A. Paulauskas, bandydamas pasitaisyti, nurodė kitą skaičių - dvylika. Tai Europos Sąjungos narių skaičius iki 1995 metų, kai prie ES prisijungė Švedija, Suomija ir Austrija.

NATO šiuo metu turi devyniolika narių.

Naujosios sąjungos lyderis praėjusią savaitę lankėsi NATO būstinėje Briuselyje, kur buvo susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi George`u Robertsonu (Džordžu Robertsonu).

A. Paulauskas pristatė savo partijos prioritetus užsienio ir saugumo politikoje, ir pabrėžė pasiryžimą bendradarbiauti su NATO vadovybe, jeigu NS po Seimo rinkimų taptų valdžios partija.

Paulauskas, be kita ko, teigė, kad Lietuva turi kelti sau realistiškus, įgyvendinamus tikslus, nes, nevykdydama įsipareigojimų, gali pakirsti partnerių pasitikėjimą.

Pasak A. Paulausko, vienas tokių "ambicingų užmojų" - ketinimai 2001 metais skirti krašto apsaugai 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).

Socialliberalų lyderio teigimu, tokie įsipareigojimai turėtų būti nukelti bent iki 2002 metų.

Kaip žinoma, 1999 metų pradžioje Seimas priėmė konservatorių lyderio Vytauto Landsbergio inicijuotą krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatymą, kuriuo remiantis, išlaidos gynybai 2001 metais turi pasiekti 2 proc. BVP. Šį įsipareigojimą, kaip rimtą žingsnį siekiant NATO standartų, gerai vertino Vakarų valstybių ir NATO vadovai.

Įstatymu buvo nustatyta, kad 2000 metais išlaidos krašto apsaugai sieks 1,95 proc. BVP, tačiau dėl Lietuvos prastesnės nei tikėtasi ekonominės būklės manoma, kad šis rodiklis sieks 1,7-1,75 proc. BVP. Pernai krašto apsaugos finansavimas siekė maždaug 75 proc. numatytų lėšų.

Socialliberalai šių metų pradžioje surinko beveik šimtą tūkstančių Lietuvos piliečių parašų, kuriais buvo inicijuotos 2000 metų biudžeto pataisos.

Socialliberalai siūlė sumažinti krašto apsaugos išlaidas 147 mln. litų, skiriant juos švietimui ir aukštajam mokslui. Šis įstatymo projektas Seime buvo atmestas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Seimas iš naujo svarstys pataisas dėl vidaus sandorių savivaldybėse

Seimas atnaujins diskusijas dėl vidaus sandorių. Parlamentarai antradienį sutiko iš naujo svarstyti prezidentės Seimui grąžintą Viešųjų pirkimų įstatymą.

Atstūmęs G. Palucką, S. Skvernelis rado laiko G. Landsbergiui pildoma (67)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė artimiausiu metu nesusitiksiantis su naujuoju Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, tačiau rado laiko susitikimui su opozicinių konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.

Teisiami socialistai mojuoja raudona vėliava (14)

Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Giedrius Grabauskas su bendrais kaltinami veikę prieš Lietuvą, kūrę antikonstitucines grupes ar organizacijas ir dėl veiklos, viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Kas atsitiko R. Karbauskiui? (182)

Į Seimo rinkimus „valstietis“ Ramūnas Karbauskis ėjo su daug žinančio ir sprendžiančio, organizuojančio lyderio įvaizdžiu, tačiau po nesėkmių, pabirusių po rinkimų, jo įvaizdis pradėjo blėsti, pastebi LRT.lt kalbinti politologai Lauras Bielinis ir Rima Urbonaitė.

Kauno garbės piliečių vardas – šokėjams Norvaišoms ir L. Mažyliui (9)

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį nusprendė Kauno miesto garbės piliečių vardą šiemet suteikti sportinių šokių šokėjams, treneriams Jūratei Elenai ir Česlovui Norvaišoms, o kitąmet – Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui, Berlyne radusiam Vasario 16–osios nepriklausomybės aktą.