A.Paulauskas nežino, kiek yra NATO narių

 (38)
Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas ir po vizito į Briuselį nežino, kiek narių turi NATO. Sekmadienį LNK televizijos laidoje "Savaitės panorama" paklaustas, kiek narių turi NATO, A. Paulauskas atsakė, jog penkiolika.
Kaip žinoma, penkiolika narių turi Europos Sąjunga.

Laidos vedėjai pasakius, jog tai neteisingas atsakymas, A. Paulauskas, bandydamas pasitaisyti, nurodė kitą skaičių - dvylika. Tai Europos Sąjungos narių skaičius iki 1995 metų, kai prie ES prisijungė Švedija, Suomija ir Austrija.

NATO šiuo metu turi devyniolika narių.

Naujosios sąjungos lyderis praėjusią savaitę lankėsi NATO būstinėje Briuselyje, kur buvo susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi George`u Robertsonu (Džordžu Robertsonu).

A. Paulauskas pristatė savo partijos prioritetus užsienio ir saugumo politikoje, ir pabrėžė pasiryžimą bendradarbiauti su NATO vadovybe, jeigu NS po Seimo rinkimų taptų valdžios partija.

Paulauskas, be kita ko, teigė, kad Lietuva turi kelti sau realistiškus, įgyvendinamus tikslus, nes, nevykdydama įsipareigojimų, gali pakirsti partnerių pasitikėjimą.

Pasak A. Paulausko, vienas tokių "ambicingų užmojų" - ketinimai 2001 metais skirti krašto apsaugai 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).

Socialliberalų lyderio teigimu, tokie įsipareigojimai turėtų būti nukelti bent iki 2002 metų.

Kaip žinoma, 1999 metų pradžioje Seimas priėmė konservatorių lyderio Vytauto Landsbergio inicijuotą krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatymą, kuriuo remiantis, išlaidos gynybai 2001 metais turi pasiekti 2 proc. BVP. Šį įsipareigojimą, kaip rimtą žingsnį siekiant NATO standartų, gerai vertino Vakarų valstybių ir NATO vadovai.

Įstatymu buvo nustatyta, kad 2000 metais išlaidos krašto apsaugai sieks 1,95 proc. BVP, tačiau dėl Lietuvos prastesnės nei tikėtasi ekonominės būklės manoma, kad šis rodiklis sieks 1,7-1,75 proc. BVP. Pernai krašto apsaugos finansavimas siekė maždaug 75 proc. numatytų lėšų.

Socialliberalai šių metų pradžioje surinko beveik šimtą tūkstančių Lietuvos piliečių parašų, kuriais buvo inicijuotos 2000 metų biudžeto pataisos.

Socialliberalai siūlė sumažinti krašto apsaugos išlaidas 147 mln. litų, skiriant juos švietimui ir aukštajam mokslui. Šis įstatymo projektas Seime buvo atmestas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (59)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (59)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (81)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.

Ar rizikuotų NATO atsisakyti ginti savo narę? (998)

Jei tai būtų šalies žinomumo didinimo strategija, sakytume, kad tai labai prastas sumanymas. Tačiau gynyba – sritis, kurioje nepatrauklumas labai naudingas. „Nereikia ginklavimosi varžybų – svarbiausia atgrasyti“, – tokia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žinutė, išsakyta spalio pabaigoje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. Taip jis apibūdino naujausią Aljanso politiką – stiprinti pajėgumus rytiniame NATO flange, į kurį įeina ir Lietuva.

Socialines išmokas gali tekti ir grąžinti (205)

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune kapeikėlių iš valdžios laukia per 10 tūkstančių šeimų – neįgalieji, našlaičiai, daugiavaikės motinos. Nors po nedaug, bet kas mėnesį. Neseniai paaiškėjo, kad daug kauniečių, išvykusių gyventi į užsienį, socialinių išmokų neturėjo gauti, bet gavo. Apie tai klausėme Kauno miesto socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Bakšienės.