Laidos vedėjai pasakius, jog tai neteisingas atsakymas, A. Paulauskas, bandydamas pasitaisyti, nurodė kitą skaičių - dvylika. Tai Europos Sąjungos narių skaičius iki 1995 metų, kai prie ES prisijungė Švedija, Suomija ir Austrija.
NATO šiuo metu turi devyniolika narių.
Naujosios sąjungos lyderis praėjusią savaitę lankėsi NATO būstinėje Briuselyje, kur buvo susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi George`u Robertsonu (Džordžu Robertsonu).
A. Paulauskas pristatė savo partijos prioritetus užsienio ir saugumo politikoje, ir pabrėžė pasiryžimą bendradarbiauti su NATO vadovybe, jeigu NS po Seimo rinkimų taptų valdžios partija.
Paulauskas, be kita ko, teigė, kad Lietuva turi kelti sau realistiškus, įgyvendinamus tikslus, nes, nevykdydama įsipareigojimų, gali pakirsti partnerių pasitikėjimą.
Pasak A. Paulausko, vienas tokių "ambicingų užmojų" - ketinimai 2001 metais skirti krašto apsaugai 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
Socialliberalų lyderio teigimu, tokie įsipareigojimai turėtų būti nukelti bent iki 2002 metų.
Kaip žinoma, 1999 metų pradžioje Seimas priėmė konservatorių lyderio Vytauto Landsbergio inicijuotą krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatymą, kuriuo remiantis, išlaidos gynybai 2001 metais turi pasiekti 2 proc. BVP. Šį įsipareigojimą, kaip rimtą žingsnį siekiant NATO standartų, gerai vertino Vakarų valstybių ir NATO vadovai.
Įstatymu buvo nustatyta, kad 2000 metais išlaidos krašto apsaugai sieks 1,95 proc. BVP, tačiau dėl Lietuvos prastesnės nei tikėtasi ekonominės būklės manoma, kad šis rodiklis sieks 1,7-1,75 proc. BVP. Pernai krašto apsaugos finansavimas siekė maždaug 75 proc. numatytų lėšų.
Socialliberalai šių metų pradžioje surinko beveik šimtą tūkstančių Lietuvos piliečių parašų, kuriais buvo inicijuotos 2000 metų biudžeto pataisos.
Socialliberalai siūlė sumažinti krašto apsaugos išlaidas 147 mln. litų, skiriant juos švietimui ir aukštajam mokslui. Šis įstatymo projektas Seime buvo atmestas.