Parlamentarai antradienį per slaptą balsavimą nepritarė, kad Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkė 46 metų Edita Dambrauskienė būtų paskirta generaline prokurore.
Loreta Graužinienė ir Edita Dambrauskienė
© DELFI / Tomas Vinickas

Už jos kandidatūrą buvo 50 Seimo narių, prieš buvo 49, susilaikė 19.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus anksčiau siūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas šiai kandidatūrai nepritarė.

Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Prezidentė gali laukti iki kitų metų

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia neskubėsianti teikti naujo kandidato į generalinio prokuroro pareigas ir užsimena, kad sprendimas dėl kandidatūros gali būti priimtas ir po kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų.

„Pažadai politikų nuolat yra, jie nevykdomi. Pažiūrėsiu. Skubos nėra, konstituciškai gali būti situacija kol kas ir užšaldyta. Jeigu bus kažkoks sprendimas ateity, jis gali būti iki rinkimų, bet gali būti ir po Seimo rinkimų“, - LRT Niujorke sakė šalies vadovė.

Jos pasisakymo garso įrašą išplatino prezidentės spaudos tarnyba.
D.Grybauskaitės teigimu, „tai kas matosi išorėje - tiek Seime, tiek žiniasklaidoje atrodo, jog kai kam šita padėtis yra patogi būtent todėl, kad dalinai prokuratūros veikla yra paralyžuota“.

„Aš kalbu apie suinteresuotas grupes, nes kai kuriose oligarchinėse žiniasklaidos priemonėse labai ryškiai matėme atakas prieš konkretų kandidatą“, - tvirtino prezidentė.

„Manau, kad ne vien Seimas rinko ir balsavo šiandien prieš prokurorę, bet ir suinteresuotos grupės“, - pridūrė D.Grybauskaitė.
Kiek anksčiau ji sukritikavo parlamentą dėl neatsakingumo prieš artėjančius rinkimus.

„Prokuratūra tapo priešrinkiminio politikavimo įkaite. Tai neatsakingas požiūris į šalies teisingumo sistemą, kuris dar labiau griauna žmonių pasitikėjimą prokuratūra", - tuoj po balsavimo Seime prezidentės žodžius perdavė jos atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

J. Sabatauskas: tai specifinis braižas

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad Lietuvoje jau kelintą kartą nepaskiriami pareigūnai remiantis specialiųjų tarnybų metodais surinkta informacija ir paskleistais gandais, kurių tikrinti niekas nė nesiruošia.

„Kiekvieną kartą, kai skiriamas toks kandidatas, paskleidžiami gandai – ar per žiniasklaidos priemones, ar iš lūpų į lūpas. Tai yra vos ne spectarnybų braižas. Tokiu principu dirbama visada: paskleidžiami gandai, dalis žmonių įtiki tais gandais, pradeda jais vadovautis ir įtikinėti kitus. O paskui, vietoje to, kad būtų diskutuojama viešai, tik vienas kitas išdrįsta pasakyti savo nuomonę, o kiti paslapčiomis užsimerkia“, - sako politikas.

Julius Sabatauskas
Julius Sabatauskas
© V. Jadzgevičiaus nuotr.

Socialdemokratas pateikia pavyzdį – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba irgi ilgą laiką neturėjo vadovo. „Paskui sudaromos sąlygos paskirti žmogų, kuris nei toje srityje kažką veikia, nei apie tą sritį išmano“, - piktinosi J. Sabatauskas.

Jis teigia girdėjęs murmesių iš prokurorų tarpo, kad Generalinės prokuratūros vadovais siūlomi ne prokurorai, o žmonės iš teisėjų luomo.

„Atsiranda prokurorų tarpe toks murmesys, kad jie yra nuvertinami, kad jais nepasitikima, bet tada jie turėtų visi susimąstyti, kodėl taip yra“, - teigia politikas.

J. Sabatauskas pažymi, kad laikinasis generalinis prokuroras D. Raulušaitis neturi nė vieno pavaduotojo, negali eiti atostogų, susirgti ar išvažiuoti į komandiruotę, nes nėra, kas jį pavaduoja.

Socialdemokratas sako nežinantis, kas konkrečiai slypi už E. Dambrauskienės nepaskyrimo, bet jis sakė esantis įsitikinęs, kad tai individai, turintys ryšių kurioje nors tarnyboje ir panaudojantys gaunamą informaciją piktam.

Klausiamas, kas suinteresuotas bevaldyste, politikas spėliojo, kad tai žmonės, pratę Generalinėje prokuratūroje duris atidarinėti kojomis, nurodinėti prokurorams, ką jie turi daryti.

Dar vieno kandidato nebeteiks?

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė skelbdama balsavimo rezultatus pareiškė, kad frakcijų seniūnai nevaldo situacijos, nes trys frakcijos - konservatoriai, socialdemokratai bei Liberalų sąjūdis - žadėjo savo balsus „už“, o balsadėžėje jų rasta tik pusšimtis.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, frakcijų vadovai, kurie sakėte, kad balsuosite už, nevaldote situacijos“, - sakė L.Graužinienė.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis po balsavimo replikavo, kad Seimas taip parodė nepasitikėjimą ne kandidate į prokuratūros vadoves, o prezidente.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Kaip matematikoj rašome „du“, o mintyse sakome „penki“, - slapto balsavimo rezultatus įvertino parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Algirdas Sysas
Algirdas Sysas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Jis pranešė, kad rugsėjo pradžioje per susitikimą su Seimo valdyba prezidentė D. Grybauskaitė informavo parlamentarus, kad atmetus antrą kandidatą į generalinius prokurorus naujos kandidatūros šiam Seimui ji nebeteiks.

„Prezidentė, atėjusi į valdybą, pasakė, kad ji teiks paskutinį kartą bent šioje kadencijoje. Sakė, kad daugiau neteiks, gyvensime su laikinuoju“, - žurnalistams sakė A.Sysas.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius tvirtino, kad dalis parlamentarų savo balsavimu už kažką keršijo D.Grybauskaitei.

Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Prezidentė siūlė kandidatę, kuri nepriklausė prokuratūros sistemai, gana kvalifikuotą kandidatę, niekas neturėjo priekaištų jos kvalifikacijai, bet sistema nuo pat pradžių labai aiškiai demonstravo rezistenciją, kad nenori tokios kandidatės. Matome valdančiųjų koalicijos, bent jau nemažos dalies, norą už kažką keršyti prezidentei, todėl kenčia ir prokuratūra, ir visa Lietuva“, - teigė jis.

Anot jo, „valdantieji nesugeba perlipti per save ir objektyviai vertinti prezidentės siūlomo kandidato“.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis tvirtino, kad per slaptą balsavimą veidmainiavo didžiosios frakcijos.

„Matant visą aritmetiką turbūt reikia labai aiškiai pasakyti - jeigu Liberalų sąjūdžio frakciją sudaro tik 11 narių, iš jų dar du šiandien nebuvo posėdyje ir tik devyni dalyvavo balsavime, kaip bedėliosime, iš esmės viskas krypsta į didžiąsias dvi frakcijas, tai yra Socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos. Vien tik jų sudėjus balsus turėtume apie 70 Seimo narių. Akivaizdu, kad vyko kažkokie užkulisiniai žaidimai“, - skaičiavo E.Masiulis.

Pasak jo, didžiausia atsakomybė dėl balsavimo rezultatų tenka valdančiajai daugumai, „pirmiausia socialdemokratams, kurie labai tvirtai ir prezidentei žadėjo, ir čia, Seimo salėje, sakė, kad palaikymas bus“.

„Situacija tampa iš tikrųjų tragikomiška, aš sunkiai įsivaizduoju, kas galėtų būti teikiamas trečią kartą kandidatu į generalinius prokurorus po tokių dviejų balsavimų. Dabar jeigu Barackas Obama būtų teikiamas į Lietuvos generalinius prokurorus, jis nepraeitų Seime“, - kalbėjo liberalas.

Jo teigimu, dėl politikų žaidimų kenčia prokuratūra, ji priversta dirbti su laikinuoju vadovu, taip pat kenčia „valstybės stabilumas ir valstybės institucijų tarpusavio supratimas“.

Įtaria darbiečius

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Stasys Šedbaras spėja, kad E. Dambrauskienės kandidatūrai nepritarė su teisėsaugos struktūromis problemų turinti partija. Politikas tikriausiai mintyse turėjo Darbo partiją - buvęs generalinis prokuroras, šiuo metu atstovaujantis Darbo partijai, Artūras Paulauskas E. Dambrauskienės kandidatūrą prieš balsavimą įvertino kritiškai.

„Didžiausias E. Dambrauskienės privalumas – jos amžius ir grožis, o kaip specialistė ji dar tik formuojasi“, – po susitikimo su Kaišiadorių apylinkės teismo vadove ir pretendente į generalinio prokuroro postą pareiškė A. Paulauskas, kurį cituoja portalas lrt.lt.

„Yra partijų, kurios turi sąskaitų su valstybės vadove. Ir ši pretendentė yra įrankis“, - sako S. Šedbaras.

Tačiau S. Šedbaras aiškina, kad Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ ir Mišrios grupės balsų prieš E. Dambrauskienę nebūtų pakakę. Jis spėja, kad prezidentės kandidatei priešinosi dalis socialdemokratų, nors viešai ši partija išsakė paramą E. Dambrauskienei.

„Aš galiu tik spėti, kad kažkas nebalsavo iš socialdemokratų, nes vien darbiečių ir tvarkiečių bei Mišrios grupės balsų prieš, vargu, ar būtų pakakę“, - teigia S. Šedbaras.

Mišrios grupės Seimo nariai neseniai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti E. Dambrauskienės veiklą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme – esą būdama pirmininkė E. Dambrauskienė susimokė su Kauno apygardos teismo pirmininku N. Meilučiu (tai ankstesnis Seimo atmestas kandidatas) ir susidorojo su buvusiu šio teismo teisėju Vytautu Turauskiu, kuris Kaišiadorių rajono apylinkės teisme aptiko pažeidimų dėl lygtinio paleidimo.

Tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, nes tam nerasta pagrindo. Seimo narius tai papiktino, mat jie įtarė, jog taip greitai surinkti reikiamos informacijos ir jos įvertinti neįmanoma.

Į dienos šviesą ištraukta ir informacija, kad laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas D. Raulušaitis yra E. Dambrauskienės kurso draugas ir konsultavo ją dėl prisistatymo Seime.

Mišrios grupės narys Povilas Urbšys žiniasklaidoje apkaltino prezidentę D. Grybauskaitę E. Dambrauskienės protegavimu.

Povilas Urbšys
Povilas Urbšys
© O.Posaškovos nuotr.

Socialdemokratas Darius Petrošius teigia, kad tai tarsi įtampos išraiška tarp Seimo ir Prezidentūros.

„Vadinasi, visose frakcijoje buvo manančių kitaip nei dauguma“, - sako D. Petrošius.

Žadėjo atsistatydinti, jeigu prarastų prokurorų pasitikėjimą

Prieš balsavimą E. Dambrauskienė teigė, kad atsistatydintų iš pareigų, jeigu prarastų kolegų ir ją skyrusių pareigūnų pasitikėjimą.

„Jeigu matyčiau, kad neturiu ten dirbančių žmonių pasitikėjimo, Seimo narių pasitikėjimo, prezidentės pasitikėjimo, labai greitai priimčiau atitinkamą sprendimą“, - antradienį per susitikimą su Liberalų sąjūdžio frakcija sakė pretendentė.

Ji tvirtino, kad svarbiausia - kalbėti su prokurorais, paaiškinti jiems priimamus sprendimus.

E. Dambrauskienė taip pat neigė politikų nuogąstavimus, kad gali būti „kišeninė“ prokurorė. Kandidatės teigimu, visiems, kas su ja dirbo ir pažįsta, nekyla abejonių dėl jos nepriklausomumo.

Savo gyvenimo aprašyme, skyrelyje „Asmeninės savybės“, ji yra nurodė esanti komunikabili, sąžininga, savarankiška, atsakinga, mėgstanti kolektyvinį darbą.

E. Dambrauskienė 1992 metais baigė Šiaulių pedagoginį institutą, kur įgijo matematikos ir skaičiavimo technikos mokytojos specialybę, tačiau pedagogės darbo nedirbo. 1992-1994 metais jis dirbo bendrovėje „Verpstas“ mezgimo cecho gamybinio mokymo instruktore, nuo 1994 metų spalio iki 1995 metų sausio įmonėje „Senasis dvaras“ ėjo buhalterės pareigas, 1995-1998 metais dirbo Šiaulių apygardos teisme vyr. inspektore, raštinės vedėjos pavaduotoja, 1998-2002 metais Šiaulių vyriausiajame policijos komisariate dirbo stažuotoja ir tardytoja.

2002 metais Vilniaus universiteto Teisės fakultete E. Dambrauskienė įgijo teisininkės kvalifikaciją. 2002-2005 metais ji dirbo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurore, 2005 metais įkūrė savo advokatės kontorą ir iki 2007 metų čia dirbo. Nuo 2008-ųjų iki 2011-ųjų ji buvo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, o nuo 2011 metų pabaigos vadovauja Kaišiadorių apylinkės teismui.

Seime pristačius E. Dambrauskienės kandidatūrą, grupė parlamentarų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu išaiškinti žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, jog 2011 metais E. Dambrauskienės vadovaujama komisija Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikė galbūt suklastotą dokumentą, turėjusį reikšmės sprendžiant dėl asmenų traukimo drausminėn atsakomybėn.

Kandidatė neigė klastojusi dokumentą. Ji pabrėžė, kad tuo metu buvo neseniai pradėjusi dirbti Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininke ir vienintelė buvo nešališkai galėjo nagrinėti gautą skundą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (20)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Hobis tapo antrąja profesija (5)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (1)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (22)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (71)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (23)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (8)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (17)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (11)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (75)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...