Kaip DELFI pasakojo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, atsiųstame rašte prašome įvertinti, ar reforma vykdoma atsižvelgus į Valstybės kontrolės ataskaitą, kurioje kalbama apie valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal sutartį atsakomybių ribų.
Valstybės tarnautojai paprastai į darbą patenka konkurso būdu, jiems keliami specifiniai reikalavimai, taikoma atsakomybė už valstybės tarnautojo vardo pažeminimą, tačiau suteikiama ir privilegijų.
Darbuotojams pagal darbo sutartį specifiniai reikalavimai nekeliami, jų darbas reglamentuojamas Darbo kodekso.
Iš paklausimo Antikorupcijos komisijai akivaizdu, kad Vyriausybės kanceliarijoje gali būti siekiama valstybės tarnautojus keisti darbuotojais pagal darbo sutartį.
„Mes gavome informaciją apie priėmimus. Valstybės kontrolė yra pasisakiusi dėl valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartį atsakomybių ribų ir kompetencijos. Ir buvo kreipimasis, kad iš valstybės tarnautojų keičiama į dirbančius pagal darbo sutartį, klausiama, ar tai pagrįsta ir ar atsižvelgiama į Valstybės kontrolės audito ataskaitą. Jeigu pagrįsta, tai mes neinicijuosime jokių tyrimų. Bet gavome kreipimąsi, todėl paprašėme kanceliarijos pateikti atsakymus", - DELFI sakė V. Gailius.
Pasak komisijos pirmininko, šiuo metu Antikorupcijos komisija lauks Vyriausybės kanceliarijos paaiškinimo.
M. Dargužaitė: neužsiimame „draugų" įdarbinimu
Vyriausybės kanclerė M. Dargužaitė komentuodama situaciją sako, kad vykstant Vyriausybės kanceliarijos pertvarkai ir siekiant pokyčių visame viešajame sektoriuje, orientuotų į veiklos rezultatus, viešajam sektoriui reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. Jos teigimu, ypač kompetentinga komanda reikalinga, nes kanceliarija siekia įgyvendinti valstybės veiklos efektyvinimo pokyčius.
„Tai didžiausias mūsų „galvos skausmas“ - kaip į viešąjį sektorių pritraukti profesionalus ir juos išlaikyti dėl mažo darbo užmokesčio. Vyriausybės kanceliarija nuolatos ieško ir sieks įvairiais būdais (tiek pagal darbo sutartis, tiek konkursų į valstybės tarnautojų pareigas būdu) atsirinkti kompetentingiausius darbuotojus numatytiems Vyriausybės prioritetiniams darbams ir planuojamiems pokyčiams įgyvendinti. Visiems yra keliami itin aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, ypač – pokyčių valdymo srityje", - sako ji.
Remiantis kanclerės žodžiais, į valstybės sektorių žmones galima įdarbinti ir pagal Valstybės tarnybos įstatymą, ir pagal darbo sutartis – priklausomai nuo darbo pobūdžio.
„Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, jog būtinas aiškus atskyrimas – to mes ir siekiame. Vyriausybės kanceliarija, įvertindama Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl viešojo sektoriaus ir vidaus administravimo funkcijų atskyrimo, žmones įdarbino ne tik pagal darbo sutartis, bet ir į valstybės tarnautojų pareigas tarnybinio kaitumo būdu", - sako M. Dargužaitė.
„Vyriausybės kanceliarija planuoja pokyčius, kuriems nepakanka turimų žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų. Taip pat šiuo metu ruošiamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis bus siekiama valstybės tarnybą padaryti lankstesnę ir patrauklesnę, pakeičiant atrankos, darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką bei motyvavimo sistemą", - priduria kanclerė.
Ji sako neužsiimanti nepotizmu bei „draugų” įdarbinimu.
DELFI primena, kad Vyriausybė vykdo kanceliarijos pertvarką, kuri turėtų būti baigta šių metų liepos 18 dieną.
Pertvarkos metu planuojama etatų skaičių sumažinti nuo 210 iki 170. Vyriausybės kanceliarijoje nuo pertvarkos pradžios buvo 200 žmonių, vadinasi, bus atsisakoma 30 darbuotojų arba 40 etatų (iš jų 10 etatų neužimti).