Planas, kurį Vyriausybė svarsto pasitarime trečiadienį, turėtų iki 2023 metų padėti pašalinti emigraciją skatinančias socialines, ekonomines ir kitas priežastis.
Pavyzdžiui, numatoma, kad bus užtikrintos pajamos, garantuojančios pakankamą pragyvenimo lygį žmogui ir jo šeimai, didinama minimalia alga ir siekiama, kad ji būtų mokama tik už nekvalifikuotą darbą, taip pat tobulinamas darbo apmokėjimo reglamentavimas.
Jeigu tokiam planui Vyriausybė trečiadienį pritars, institucijos ataskaitas apie nuveiktus darbus turės teikti kiekvieną ketvirtį.
„Klausykite, mes programą labai seniai turime. Niekas nepavėlavo, visos keturios ministerijos pastoviai dirbo, bet mes matome, kad rezultatai galbūt yra per lėti ir per maži, tai mes pradėjome taikyti taip vadinamą tarpinstitucinį valdymo metodą ir koordinavimą perima Vyriausybės kanceliarija“, — žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, atsakydamas į klausimą, ar Vyriausybė nepavėlavo, svarstydama planą, likus vos trims mėnesiams iki Seimo rinkimų.
Premjeras teigė, kad dirbant apjungus jėgas, emigracijos „mažinimo tempas padidės ir pagerės analitinis darbas“.
„Dar greičiau pamatysime, kokius sprendimus priimti ir kokius atidėti“, — kalbėjo A.Butkevičius.
Verslumui skatinti numatoma sukurti specialias mokyklas moksleiviams bei į darbo rinką įtraukti daugiau vyresnio amžiaus žmonių, skatinti jų ir savanorišką veiklą. Be to, 2018 metais ketinama kurti dvišales nuolatinės partnerystės grupes investicijoms pritraukti bei skatinti verslo, mokslo įstaigų ir savivaldybių partnerystę.
Iki 2018 metų žadama patvirtinti programas, pagal kurias būtų remiami neturintys darbo vyresni nei 50 metų žmonės.
Nuo 2017 metų ketinama 20 proc. padidinti doktorantų stipendijas – taip norima paskatinti jaunimą studijuoti Lietuvoje, o ne išvažiuoti į kitas šalis. Be to, Per Verslo finansavimo fondą, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo, ketinama teikti paramą verslo pradžiai.
Siekiant į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, numatoma palaikyti glaudesnį ryšį su lietuvių kilmės mokslininkais, pavyzdžiui, organizuoti mokslo premijas užsienio lietuviams mokslininkams.
Taip pat iki 2020 metų ketinama rengti ES fondų investicijų veiksmų programos projektus, skirtus protų susigrąžinimui ir profesionalų pritraukimui.
DELFI primena, kad praėjusiais metais Lietuvoje bendras gyventojų skaičius mažėjo sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Europos statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2016-ųjų sausio pirmąją buvo 2 mln. 888,6 tūkst. gyventojų - lyginant su 2015-ųjų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio. Pagal rodiklį, tenkantį tūkstančiui gyventojų, jų per metus sumažėjo 11,3 - tai yra didžiausias gyventojų mažėjimas tarp visų ES valstybių.
Antroje vietoje su neigiamu 8,7 rodikliu tūkstančiui gyventojų yra Latvija, trečia - Kroatija (-8,2). Labiausiai gyventojų daugėjo Liuksemburge (23,3 tūkstančiui gyventojų), Austrijoje (14,4), Vokietijoje (11,8), Maltoje (11,7), Švedijoje (10,6).
Pernai pagal šį rodiklį (-7,6) Lietuva buvo 4-oje vietoje nuo galo ir lenkė Latviją, Graikiją bei Kiprą.