„S. Valiulį galiu apibūdinti kaip labai gerą, darbštų žmogų, daugelyje sričių nudirbusį didžiulius darbus – kine, televizijoje, fotografijoje“, - sakė apie S. Valiulio mirtį DELFI patvirtinęs artimas velionio bičiulis fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.
Kartu su velioniu S. Žvirgždas dirbo daugelį metų, jo paskatintas pradėjo rašyti. Fotomenininko žiniomis, S. Valiulis dirbo iki paskutinių dienų ir užgeso savo namuose.
S.Valiuliui buvo nesvetima viskas, kas žmogiška
S.Valiulis gimė 1938 m. Pakruojo rajone. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
Studijuodamas šešerius metus mokytojavo Vilniaus rajone, rašė recenzijas, po to dirbo žurnale „Ekrano naujienos“.
Dar mokytojaudamas vienu metu prenumeravo net 70 leidinių, iš kurių išmoko skaityti lenkų, vokiečių, anglų, čekų, slovakų, bulgarų, serbų, kroatų, ukrainiečių, baltarusių, šiek tiek italų kalbomis.
S. Valiulis save vadino medijų ekspertu, kurio darbas buvo nuo šeštos vakaro iki vidurnakčio žiūrėti televizorių. Gyvenimo meilėmis laikė kiną, fotografiją, televiziją ir knygas, kurių prie sodybos Naujojoje Vilnioje atskirame pastate įkurtoje bibliotekoje sukaupė apie porą dešimčių tūkstančių.
Velionis garsėjo originaliomis, netradicinėmis idėjomis. Tarp jų - erotikos muziejaus įkūrimo sumanymas, fotografavimasis aktams. Vaidino keliuose filmuose. „Man nesvetima viskas, kas žmogiška“, - DELFI yra sakęs kritikas. Jo teigimu, laisvą požiūrį į žmogaus kūną ir gyvenimą suformavo ne auklėjimas šeimoje, o savarankiškas studentiškas gyvenimas ir tuo metu atrastos knygos.
Su žmona mokytoja užaugino 4 vaikus, sulaukė 5 anūkų.
S. Valiulis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
„Taip, apmąstyti yra ką. Juk mano gyvenime jau ruduo — kraitelė visko gausiai prikrauta. Ir to, ką dariau iš meilės, ir to, ką dariau iš pareigos, bet su malonumu. Tik turtų susikrauti taip ir nesugebėjau, bet ar tai gyvenime svarbiausia?“, - pasitikdamas 70 metų jubiliejų, žurnalistams sakė S. Valiulis.
S.Valiulis priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybai, buvo Lietuvos kinematografininkų sąjungos nariu, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, Kultūros ministerijos Kino ir fotografijos ekspertų komisijos, Kultūros ministerijos Kultūros ir meno tarybos narys.
Rašė publikacijas kino, fotografijos ir TV klausimais Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose. Knygos „Lietuvos fotografija: Vakar ir šiandien” sudarytojas ir bendraautoris, įvairių konkursų ir festivalių žiuri narys.
Už kritikos darbus kelis kartus tapo Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos premijų laureatu. 1994 m. jam suteiktas Tarptautinės fotografijos meno federacijos (FIAF) garbės vardas. 1995 m. stažavosi JAV Ohajo universitete.
Ž.Pečiulis: S.Valiulio darbas fenomenalus
„8-ame dešimtmetyje jis buvo ir mano dėstytojas. Kaip ir daugeliui Žurnalistikos instituto absolventų, taip ir man S. Valiulis buvo vienas įsimintiniausių dėstytojų“, - sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius profesorius Žygintas Pečiulis.
Pasak Ž. Pečiulio, S. Valiulis labiausiai įsimintinas universalumu. Jau 8-ame dešimtmetyje, kai dar niekas negalvojo apie fotografijos, kino, televizijos, spaudos susiliejimą, S. Valiulis savo interesų lauku demonstravo universalumą ir domėjimąsi įvairiausiais dalykais – visų pirma, fotografija, kinu ir televizija, naujausiomis filosofinėmis idėjomis.
Ž. Pečiulis pasakojo pats matęs S. Valiulio biblioteką, kuriai paskirtas atskiras namas. Kino kritikas buvo didelis bibliofilas - domėjosi senais spaudiniais, juos rinko ir saugojo.
„Jau prieš 30 metų jį vadinome vaikščiojančia enciklopedija, žmogumi orkestru“, - prisiminė Žurnalistikos instituto direktorius. Pasak jo, su S. Valiuliu buvo visada įdomu bendrauti, nes galėjai išgirsti ir apie naują knygą, ir apie naują tendenciją.
„Tai nepaprastai plačių interesų žmogus, mokėjo daugelį kalbų ir buvo labai darbštus. Vis dėlto gebėti tiek pamatyti, tiek perskaityti ir tiek visur dalyvauti... Iki paskutinės dienos kiekvieną savaitę ir ne į vieną leidinį rašyti ne tik televizijos, bet ir bendrakultūrinėmis temomis – fenomenalu“, - kalbėjo Ž. Pečiulis.
Užuojautą pareiškė valstybės vadovai
Dėl S. Valiulio mirties penktadienį užuojautas pareiškė valstybės vadovai.
„Tai skaudi netektis Lietuvos kultūrai. Talentingas kūrėjas įžvalgiomis mintimis ir originaliomis idėjomis siekė atkreipti dėmesį į pasaulinio ir lietuviškojo kino vertę, savo kritika kvietė kalbėti drąsiau, stengėsi į dialogą įtraukti ir jaunąją Lietuvos kartą, kad ji pastebėtų ir priartėtų prie svarbiausių meno vertybių“, - sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė pažymėjo, kad už profesionaliosios kritikos darbus S. Valiulis ne kartą buvo apdovanotas premijomis, jo aktyvi visuomeninė ir pedagoginė veikla įvertinta valstybiniu apdovanojimu - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad Lietuva neteko ryškios asmenybės, aktyvaus visuomenininko, talentingo pedagogo.
„Tikiu, kad jo originalios įžvalgos, kritinės pastabos, svajonės ir mintys dar ilgai tarnaus aukščiausio profesionalumo, pilietiškumo, meilės kūrybai prasmingu etalonu. Nuoširdi pagarba ir dėkingumas telydi Skirmanto Valiulio atminimą. Reiškiu gilią užuojautą velionio artimiesiems, kolegoms, bendraminčiams“, - skelbiama oficialioje premjero užuojautoje.
„Netekome itin šviesios ir kūrybingos asmenybės, tačiau mums lieka Skirmanto Valiulio knygos ir straipsniai, lieka tikrosios vertybės, skleistos ir skiepytos studentams, žiūrovams, visai Lietuvos bendruomenei. Nuoširdžiai užjaučiu Velionio šeimą ir artimuosius, bičiulius ir kolegas, visus žmones, kuriuos ši netektis prislėgė ir nuliūdino. Amžina pagarba telydi Skirmanto Valiulio vardą ir atminimą“, – rašo Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
I. Degutienės užuojautoje teigiama, kad S. Valiulio kūryba, kaip ir pedagoginė veikla, formavo ir ugdė Lietuvos žurnalistų ir žiūrovų auditoriją, mokė ją atskirti ir įžvelgti, kas iš tikrųjų meniška, vertinga ir prasminga.
Seimo pirmininkė prisimena, kad būtent Skirmantas Valiulis ėjo Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigas ir kartu su kolegomis patyrė televizijos užgrobimą 1991-ųjų sausio 13-ąją.
Su Velioniu bus galima atsisveikinti šeštadienį nuo 12 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Sekmadienį 11 val. čia bus aukojamos Mišios. S.Valiulis laidojamas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, karstas išnešamas sekmadienį, 14 val.
Iš DELFI.TV archyvų: reportažas S.Valiulio 70-mečio proga
Iš DELFI.TV archyvų: reportažas apie Erotikos muziejaus idėją