Analizuoja šalį supurčiusius skandalus: Lietuva šiuo metu susiduria su „vidutinio dydžio“ politine krize

 (56)
Teisėsaugos dėmesys ir politinių oponentų kritika kai kuriems aukštas pareigas einantiems politikams neturėtų sužlugdyti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės, sako BNS kalbinti ekspertai.
Algirdas Butkevičius, Kęstutis Trečiokas
Algirdas Butkevičius, Kęstutis Trečiokas
© DELFI montažas

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus Ramūno Vilpišausko, Vyriausybės griūties nenori nei prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei valdžioje esantys politikai.

Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas sutinka su kolega, tačiau teigia, kad Lietuva šiuo metu susiduria su „vidutinio dydžio“ politine krize dėl Vyriausybės ir prezidentės nesutarimų, o tai gali reikšti dar didesnę įtampą prieš Seimo rinkimus.

Vertindamos teisėsaugos veiksmus, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, nevyriausybinės organizacijos perspėja, kad žiniasklaida neturėtų tapti įrankiu vykdant ikiteisminius tyrimus. Žmogaus teisių gynėjų teigimu, žiniasklaida galėjo objektyviau nušviesti tame tyrime figūruojančių asmenų apklausas ir jiems pareikštus įtarimus.

Nevyriausybininkai giria sprendimą paviešinti Druskininkų mero socialdemokrato Ričardo Malinausko pokalbius telefonu su Vyriausybės nariais, kurie paskatino diskusijas apie kai kurių politikų galimybę toliau eiti pareigas.

Vyriausybė nežlugs

Politologas R. Vilpišauskas teigia, kad D. Grybauskaitė pastaruoju metu dažniau linksta į kompromisus nei anksčiau. Pasak jo, tą galėjo paskatinti prezidentės politiniai susitarimai su valdančiaisiais bei tai, kad šalies vadovė asmeniškai nenori valdančiosios koalicijos griūties.

„Aš nemanau, kad visa ši situacija galėtų atvesti į rimtą tarpinstitucinę krizę ar Vyriausybės atsistatydinimą“, – sakė ekspertas.

„Prezidentė veikiausiai siekia išvengti politinės krizės, kuri susidarytų iširus koalicijai ir atsistatydinus Vyriausybei, nes tada didelė dalis atsakomybės tektų jai ir iš jos būtų tikimasi iniciatyvos formuojant koaliciją, o tai nebūtų lengvas darbas, įvertinant dabartinę situaciją ir ateinančius rinkimus“, – pridūrė jis.

Anksčiau prezidentė yra tiesiai įvardijusi, kuris ministras prarado jos pasitikėjimą, tuo metu kalbėdama apie aplinkos ministro „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko galimybę likti pareigose, ji pareiškė laukianti premjero sprendimo. K.Trečioko atsistatydinimo klausimas keliamas reaguojant į paskelbtas jo pokalbių su Druskininkų meru R. Malinausku išklotines.

„Viešai paskelbti pokalbių įrašai dėl vadinamajam Vijūnėlės dvarui Druskininkuose palankaus sprendimo derinimo pasėjo dar didesnes abejones dėl aplinkos ministro veiklos. Premjeras turi principingai įvertinti situaciją ir aplinkos ministro vaidmenį galimai neskaidriuose procesuose ir spręsti dėl jo galimybės toliau eiti pareigas“, – šią savaitę sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

K. Trečiokas pareiškė nematantis priežasties atsistatydinti, o premjeras Algirdas Butkevičius susilaiko nuo raginimų ministrui trauktis. Pats aplinkos ministras pripažino, kad viešas jo pokalbių su R. Malinausku aptarinėjimas daro blogą įtaką tiek jam, tiek jį delegavusiai partijai.

Tačiau R. Vilpišauskas sako, kad nepaisant neigiamos viešosios nuomonės „tvarkiečiai“ sieks išbūti valdančiojoje daugumoje iki Seimo rinkimų, nes tai suteikia partijai viešumo.

VDU profesorius M. Jurkynas taip pat teigia, kad „Tvarkai ir teisingumui“ naudinga likti valdančiojoje daugumoje dėl viešumo prieš Seimo rinkimus. Be to, tai naudinga ir Darbo partijai, priduria jis.

„Koalicija išliks, nes socialdemokratams tapti mažumos Vyriausybe prieš rinkimus būtų sunku, nes taip jie atsidurtų pralaimėjusiųjų pozicijoje, tuo metu „Tvarkai ir teisingumui“ ir Darbo partijai palanku likti Vyriausybėje, nes buvimas valdančiojoje daugumoje šioms partijos suteikia viešumo“, – sakė profesorius.

Jo teigimu, nepaisant paaštrėjusių santykių su prezidente, Vyriausybė nežlugs, nes pirmiausia tuo suinteresuota ji pati, o nei šalies vadovė, nei opozicija atstatydinti Vyriausybės neturi galių.

Skandalai nepaveiks socialdemokratų, o „tvarkiečius“ gali sužlugdyti

Pagal vasario pabaigoje „Lietuvos ryte“ skelbtus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gyventojų apklausų duomenis, už socialdemokratus per rinkimus, jeigu jie vyktų kitą sekmadienį, balsuotų 23 proc. apklausos dalyvių. Už partiją „Tvarka ir teisingumas“ balsuotų 7,4 proc. rinkėjų.

Tuo metu pagal vasario viduryje portale delfi.lt skelbtus bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenis, socialdemokratų populiarumas siekė 20,9 proc, o „tvarkiečių“ - 8,6 procento.

„Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigė, kad skandalai paveikia ne partijas, o pačių politikų asmeninius reitingus. Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Mažvydas Jastramskis sakė, kad pastarieji įvykiai socialdemokratų reitingo reikšmingai nesumažins, tačiau teisėsaugos akiratyje atsidūrusio „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai gali nepatekti į Seimą.

V. Gaidys nurodė, kad partijų reitingus formuoja ilgalaikės tendencijos valstybėje, o dėl įvykių jie gali tik pasvyruoti.

Anot sociologo, socialdemokratų rinkėjai pastaruoju metu neturi alternatyvų, už ką balsuoti, nes pastaruosius kelerius metus skeptiškiau vertina „Tvarką ir teisingumą“ ir Darbo partiją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, liberalai socialdemokratų rinkėjui tapo artimesni, tačiau tas artumas nepriėjo tos kritinės masės, kad imtų mažėti socdemų reitingai ir juos pasiimtų minėtos partijos“, – BNS sakė V. Gaidys.

M. Jastramskis savo ruožtu teigė, kad politinių jėgų populiarumas priklauso ir nuo to, kaip partija buvo vertinama iki tol: palankiai vertinamos partijos reitingams skandalas gali ir nepadaryti jokios įtakos, o partijai su ilgalaikėmis problemomis tai gali reikšti dar vieną smūgį. Todėl, jo teigimu, „Tvarkos ir teisingumo“ reitingai gali nukentėti, nes jų populiarumas pastaruoju metu jau ėjo žemyn, o tuo metu socialdemokratai turi sukaupę „visuomenės pozityvių vertinimų aruodą“.

„Tokie skandalai gali jį patuštinti po truputį, todėl neatmesčiau, kad jų populiarumas, galbūt net nesimatantis reitinguose, iki Seimo rinkimų pamažės, tačiau ne drastiškai. O štai dėl „Tvarkos ir teisingumo“, klausčiau, ar jie peržengs 5 proc. barjerą“, – sakė politologas.

Paviešinti politikų pokalbiai – nauda visuomenei

Nevyriausybininkai sutaria, kad po nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl galimo poveikio priimant Vyriausybės nutarimą paviešinti Druskininkų mero R. Malinausko ir Vyriausybės narių pokalbius buvo teisingas žingsnis. Tačiau žmogaus teisių ekspertai perspėja dėl galimo pernelyg glaudaus žiniasklaidos bendradarbiavimo su teisėsauga.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius pateisinamu vadino sprendimą viešinti pokalbių telefonu išklotines, nes politikams taikomi kitokie teisės į privatumą reikalavimai nei privatiems asmenims.

Tuo metu su korupcija kovojančios „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sakė, kad pokalbių paviešinimas atneš naudos visuomenei, nes ji dabar turi galimybę užduoti klausimus, ar politikų bendravimo būdas atitinka rinkėjų interesus ir ar politikų sprendimai yra pakankamai skaidrūs, pagrįsti.

„Iš tų pokalbių galima susidaryti įspūdį ne tik apie R. Malinauską, bet ir apie kitus. Pagrindinė žinia – turėti prieigą prie aukščiausių politikų Lietuvoje dar apsimoka“, – BNS teigė S. Muravjovas.

„Manau, kad tai, kas įvyko, yra blogai, ir tai yra svarbiausia. Manau, kad tokių pokalbių mūsų šalyje neturėtų būti, jie turi baigtis ir politikai turi nustoti veikti ne visai etiškai, o dažnai ciniškai“, – pridūrė jis.

Tuo metu K. Liutkevičius sukritikavo sprendimą žiniasklaidoje paviešinti R. Malinausko ir Vyriausybės narių mobiliųjų telefonų numerius.

Jis taip pat perspėjo, kad žiniasklaida neturėtų būti pasitelkiama kaip įrankis atliekant ikiteisminius tyrimus ir sakė, kad paviešinti vaizdo įrašai, kur užfiksuotas „Lietuvos ryto“ vadovo Gedvydo Vainausko išvedimas apklausai, buvo žeminančio pobūdžio ir pertekliniai.

„Šitoje vietoj klausimų kyla, kaip žiniasklaida sužinojo, kad atliekami G. Vainausko sulaikymo veiksmai ir kad jis susitiks su R. Paksu“, – sakė K. Liutkevičius.

Jis teigė, kad nušviečiant tą tyrimą nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos. Pasak teisininko, tai buvo matyti ne informacinėse publikacijose, o individualiuose žurnalistų pasisakymuose, kur faktai nuo nuomonės nebuvo aiškiai atskirti.

Vienas tyrimas nutrauktas, kitas pradėtas

Teisėsauga antradienį pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškinosi galimą neteisėtą poveikį rengiant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių apsaugos zonų panaikinimo. Šiame tyrime specialiaisiais liudytojais apklausti Druskininkų meras R.Malinauskas ir aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas, premjeras buvo apklaustas kaip liudytojas.

Tą pačią dieną viešai paskelbtos R. Malinausko pokalbių su A. Butkevičiumi, K. Trečioku, ūkio ministru Evaldu Gustu, Vyriausybės kancleriu Alminu Mačiuliu ir pastato Vijūnėlės parke savininko advokatu Pranu Makausku išklotinės. Iš tų pokalbių matyti, kad R. Malinauskas pernai rudenį ragino Vyriausybę greičiau priimti panaikinant kurortų apsaugos zonas, jis tvirtino, kad šis dokumentas padėtų savivaldybei teisminiame procese.

Be to, pirmadienį teisėsauga pranešė pareiškusi įtarimus dėl prekybos poveikiu G. Vainauskui, buvusiam premjero visuomeniniam patarėjui Antanui Zabuliui. R. Paksas apklaustas specialiuoju liudytoju, Generalinė prokuratūra ketina kreiptis į Europos Parlamentą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo, siekiant pareikšti įtarimus. Kaip specialusis liudytojas taip pat apklaustas prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Įtaręs galimą dokumentų klastojimą politikas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kaip Teisingumo ministerijoje buvo vykdomas konkursas į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) direktoriaus pareigas, Vilniaus miesto vicemeras, TS-LKD kandidatas į teisingumo ministrus Valdas Benkunskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba bei, ginant viešąjį interesą, stabdyti konkurso rezultatų įsigaliojimą.

Kilo įtarimas dėl Kauno ligoninės remonto: pasinaudota plačiai žinoma schema (4)

478 tūkst. eurų – tiek bendrovei „Irdaiva“ atseikėjo jos subrangovė „Niskama“ už perleistą galimybę remontuoti Respublikinę Kauno ligoninę, ir savo ruožtu darbus perleido dar vienai įmonei, pranešime spaudai skelbia Viešųjų pirkimų taryba.

A. Nako padėjėjai kreipėsi į teismą: dirbti liko tas, kuris sutiko pinigus atiduoti Seimo nariui (277)

Seimo narys Audrius Nakas turės bylinėtis teisme su buvusiais savo bendražygiais. Vasarą jis atleido du savo padėjėjus, kurie dėl to kreipėsi į teismą. DELFI šaltinių teigimu, naujas į darbą priimtas padėjėjas pripažino, kad dirba tik fiktyviai ir savo atlyginimą atiduota Seimo nariui.

T. Žilinskas: tarnybiniai gyvūnai galėtų būti prilyginti pareigūnams (58)

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas neatmeta galimybės svarstyti, kad tarnybiniams gyvūnams būtų suteiktas pareigūno, o ne valstybės turto statusas.

R. Paksas išsakė nuomonę apie K. Komskį, jo brolį ir nušautą šunį (561)

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas ragina nesieti Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio su jo brolio nušauto pasieniečio šuns istorija.