Anot jo, politikai „Sodrą“ įvarė ir dar nematytą finansinę būklę – ji valstybei skolinga 4 mlrd. eurų, nors pinigai turėtų būti asignuojami. Analitikas tikina, kad reikiamus sprendimus galima priimti dar šį mėnesį, o, tai padarius tinkamai, pensininkai jau dabar galėtų gauti 40 eurų didesnes pensijas.
– Ar pensijų indeksavimas gali suveikti, kalbant apie pensijų augimą?
– Jei ekonomika neaugs, nedidės dirbančiųjų skaičius ir pajamų srautas į „Sodrą“, joks indeksavimas nepagelbės. Indeksavimo pagrindinis tikslas – atsieti pensijų valdymą ir jų didinimą (jeigu joms yra iš ko didėti) nuo politinių procesų.
Šioje vietoje prezidentei reikia pritarti. Ypač rinkiminiais metais daug diskutuojama apie pensijų dydžius. Indeksavimo esmė – sutvarkyti sistemą, tačiau tai jokių būdu negarantuoja, kad pensijos augs be kitų sprendimų, kurie taip pat siūlomi modelyje.
Deja, dalis to susijusi su pensinio amžiaus ilginimu – ar tai būtų būtinasis stažas, ar išankstinis išėjimas į pensiją. Dabar pensinis amžius ilgėja, bet ne tiek, kiek gyvenimo trukmė, išėjus į pensiją. To sąskaita bandoma išlaikyti tokį patį arba šiek tiek didesnį pensijų dydį, negu būtų kitu atveju, jei pensinis amžius nebūtų ilginamas.
– Jeigu būtų pritarta tam, kas dabar numatyta socialiniame modelyje, ką tai realiai pakeistų ir kokį efektą turėtų?
– Pradėčiau nuo to, kad būtina išspręsti dabar esančias problemas. Trečiadienį vyriausybė patvirtino 420 mln. eurų paskolą „Sodrai“. Tų paskolų „Sodra“ iš viso yra paėmusi (arba neišvengiamai turėjo paimti) beveik 4 mlrd. eurų. Paskolų ji niekada negalės grąžinti. Jeigu bus priversta tai padaryti, pensijų paprasčiausiai nebus iš ko didinti, jas netgi reikės mažinti. Joks indeksavimas nepagelbės.
Kita problema, kurią reikia išspręsti, – antros pensijų pakopos finansavimo šaltinio. Dar 2008 m. Valstybės kontrolė nurodė vyriausybei, abiems ministerijoms – finansų bei socialinės apsaugos ir darbo – kad reikia surasti ilgalaikį šios pakopos finansavimo šaltinį. Tai šiemet kainuoja 150 mln. eurų.
Dar viena problema, susijusi su skola, – šiemet „Sodra“ valstybės biudžetui perves 150 mln. eurų palūkanų. Sudėjus tas dvi sumas – antrosios pakopos finansavimą ir palūkanas, kurių „Sodra“ neprivalo mokėti, bet yra priversta tai daryti – ir tą 300 mln. eurų sumą padalijus iš senatvės pensininkų skaičiaus, t. y. 600 tūkst. žmonių, kiekvienas jų jau dabar galėtų gauti maždaug 40 eurų didesnę pensiją be jokio indeksavimo ir kitų įmantrybių.
„Sodra“ dabar yra tokioje būklėje, į kurią ją įvarė politikai, kad ji netekusi teisinių pamatų, nes sistemingai pažeidinėjami „Sodros“ biudžeto sudarymo įstatymai. Didinant pensijas ar kitas išmokas, privalu „Sodrai“ skirti ne paskolas, kaip yra dabar, o asignavimus – negrąžinamas lėšas. To nedaroma jau kelerius metus, todėl paskola auga.
„Sodros“ finansinė būklė tokia, kokia dar nebuvo. 4 mlrd. eurų yra rekordinė „Sodros“ skola. Apie modelius, indeksavimą ir kitus dalykus, kurie galbūt ir svarbūs, ir reikalingi, negalima šnekėti tol, kol šios problemos nebus išspręstos. Deja, negirdžiu, kad politikai klaustų vieni kitų ir ieškotų atsakymų į šiuos klausimus. Gal tie sprendimai paruošti, tačiau kol kas jų nesimato. Kol šie dalykai nėra sutvarkyti, manau, apie modelį net neturime pagrindo šnekėti.
– Ką realu ar ką reikėtų skubiai priimti iki artėjančių rinkimų?
– Manau dar šiemet galima nuspręsti, kad visą ‚Sodros“ skolą reikia perkelti į valstybės biudžetą. Valstybės mastu tai nieko nekainuotų, bet nuo „Sodros“ būtų nuimta didžiulė našta.
Iki 2014 m. valstybės biudžetas skirdavo asignavimus, negrąžinamas lėšas, „Sodrai“ dėl antros pakopos pensijų. Būdavo skiriama tokia suma, kokią ji pervesdavo pensijų fondams. Sutvarkyti šias problemas labai paprasta. Tai galima padaryti šį mėnesį. Tada jau galima svarstyti ir priimti socialinį modelį.
Galbūt visa tai bus daroma lygiagrečiai, bet, kadangi apie tai negirdžiu, man sunku pasakyti, kas bus nuspręsta ir kaip tai bus padaryta. Noriu pasakyti, kad joks modelis neveiks, neišsprendus kitų pamatinių problemų, kurias išvardijau.